Jėzus su mokiniais vėl pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia nesuspaustų.
    Mat jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi, norėdami prisiliesti. Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.

Skaitiniai E1 (25)

Žyd 7, 25 – 8, 6: Vieną kartą visiems laikams paaukojo pats save

Ps 40, 7–8a. 8b–9. 10. 17. P.: Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavo valios.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Jėzų supo ir spaudė minios, visi veržėsi prie jo prisiliesti, o piktosios dvasios, kurias Jėzus tramdė ir išvarinėjo, puldavo prieš jį šaukdamos „Tu – Dievo Sūnus!“ Tas gražus vaizdas turi vertų didesnio dėmesio ypatybių. Jėzus atėjo mokyti ir skelbti Dievo karalystės, kviesdamas į ją žmones, o šie ateina kitų dalykų: pasigydyti ir patirti stebuklų reginio. Daugybėje vietų Evangelija kalba apie žmones, ieškančius Jėzaus stebuklų ir apie juos skelbiančius, o tik labai retai apie tuos, kurie mokosi, atsiverčia ir kviečia kitus prie Jėzaus mokslo bei gyvenimo kelio. Nežymi mažuma suvokia ir liudija Jėzaus atneštą šviesą, o didžiosios minios aukština iš jo patirtą naudą.

Kodėl gi piktosios dvasios skelbia, kad Jėzus yra Dievo Sūnus? – Dėl tos pačios priežasties, kad atmestų pasiaukojantį ir gyvybę nešantį Jėzų, o paskelbtų jį kaip naudos davėją. Atsigręžęs į asmeninę naudą žmogus nusigręžia nuo Dievo ir tarnystės artimui, tampa tamsos karalystės tarnu, dažnai pats nesuvokdamas savo pasirinkimo. Ir šiandien tamsos vertybėmis besivadovaujantis pasaulis nesidrovi pagirti krikščionybės, kad ji stiprina sveikatą ir gerina dvasinę savijautą, pritaria vienuolynams, teikiantiems gerą alų, vaistus, daržoves ar maisto receptus, tačiau visada išjuokia ir atmeta Bažnyčioje veikiančią Kristaus dvasią, kviečiančią pasišvęsti ir save paaukoti vardan tikėjimo, teisingumo, artimo meilės ir kitų dorybių.

Todėl tikintieji budi ir tikrina, ką jiems siūlo ir ką jie paima iš tikėjimo vardu skelbiamų dalykų: Kristaus aukos dvasią ar „šio pasaulio“ naudą

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai