Julius Beinortas. Broniaus Vertelkos nuotrauka

Netekome Nepriklausomybės Akto signataro, politikos ir visuomenės veikėjo Juliaus Beinorto.

Julius Beinortas gimė 1943 m. vasario 11 d. Kačiuškiuose, Grinkiškio valsčiuje, Radviliškio rajone. 1959 m. baigė Grinkiškio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Kauno politechnikos institutą. 1959–1961 m. – Kauno gamyklos „Bitukas“ darbininkas, 1965 m. – Latvijos Lyvanų stiklo fabriko meistras, 1967–1990 m. – Panevėžio gamyklos „Ekranas“ meistras, biuro viršininkas, cecho viršininkas, gamybos viršininko pavaduotojas. 1990–1992 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1996–2000 m. ir 1992–1996 m. – Seimo narys.

1996–2000 m. – Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, 2000 m. – pirmininkas. 1992–2000 m. – Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, kelis kartus Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. 1997–2000 m. – Pabėgėlių reikalų tarybos pirmininkas. 2000–2002 m. dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, 2002–2008 m. – Valstybinėje darbo inspekcijoje Panevėžyje. Vėliau išėjo į pensiją. 

J. Beinortas buvo turistinių-kraštotyrinių akcijų organizatorius, vienas iš Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

Nuoširdžią užuojautą J. Beinorto artimiesiems Seimo ir savo vardu pareiškė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Valstybės Nepriklausomybės pradžioje tokių žmonių kaip Julius Beinortas labai reikėjo. Tai šviesus, aukštos kultūros patriotas ir idealistas, vertinęs civilizuotas derybas. Ne veltui prieš beveik metus už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą jam buvo įteiktas G. Petkevičiaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Dėkojame Juliui Beinortui už jo indėlį į mūsų laisvę“, – sakė parlamento vadovas.