Jėzus išgydo kurčią nebylį. Ottheinricho biblijos iliustracija, apie 1425-30 m.

Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. 
    Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivedėjo jį nuošaliau nuo minios, įdėjo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. 
    Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. 
    Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.

Skaitiniai E1 (70)

Pr 3, 1–8: Būsite kaip dievai, pažįstantys gera ir pikta

Ps 32, 1–2. 5. 6. 7. P.: Laimingas, kam neteisybės atleistos.


Evangelijos skaitinį komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos skaitiniuose girdime apie dvejopą pasislėpimą: kai nenorima susitikti ir kai negalima girdėti.

Pirmasis akivaizdus: Adomas ir Ieva, paragavę uždrausto vaisiaus, supranta esą nuogi ir pasielgę blogai. Juos ištinka gėda, jie bijo Dievo, ko anksčiau nebuvo patyrę. Draugystė su Dievu nutraukta, ir jiedu po netinkamo poelgio patiria baimę. Pastebėkime, kad žaltys, piktasis, negundo tiesiogiai, bet patraukia į abejonę. Mūsų meilę Dievui išreiškia mūsų pasitikėjimas Juo. Kai nebelieka pasitikėjimo, nutrūksta ir santykis. Nepasitikėjimą Dievo Žodžiu seka gėda ir baimė.

Kaip gyvenime pasitikime žmonėmis, koks mūsų pasitikėjimas Dievu? Ar tikime Jo pagalba, ar remiamės Jo meile mums?

Evangelija mums pasakoja apie kurčnebylio pagydymą: Jėzus parodo jam meilę ir atjautą, nes yra Tėvo siųstas apreikšti mums Dievo meilę. Maldoje keldamas aukštyn savo akis į dangaus Tėvą, Jėzus pagydo žmogų – toks yra Jėzaus noras ir Jo bei mūsų mylinčio Tėvo noras. Kai Jėzus padaro stebuklą, Jis prašo pagydytąjį dėkoti Tėvui danguje – ne tiek pasakoti apie Jėzų, bet dėkoti Dievui, Jo Tėvui, kuris trokšta visus žmones išganyti, atkurti. Jėzus nebijo Tėvo, Jis yra kelias pas Tėvą, pas Dievą.

Dėkokime Dievui, mūsų Tėvui už mums padovanotą Jėzų, už Jo išlietą mums meilę ir pasitikėdami eikime pas Jį, netgi kai nupuolame, kaip Jėzus atjauskime bei su meile pasitikime kiekvieną žmogų, kurį sutinkame.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai