Fariziejai klausinėja Jėzų. James Tissot (1836–1902)

Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“ 
    Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą. 

Skaitiniai E1 (76)

Pr 4, 1–15. 25: Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir nužudė

Ps 50, 1. 8. 16bc–17. 20–21. P.: Padėkos auką Dievui aukoki.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Po antrojo duonos padauginimo stebuklo, kurio metu Jėzus pamaitino apie 4 tūkstančius žmonių, Jis išplaukė su mokiniais į Dalmanutos sritį. Nors ši vietovė dar ir iki šiol nėra tiksliai identifikuota, tačiau mums kur kas yra svarbesnis šios dienos Gerosios Naujienos turinys, nei konkreti Genezareto krašto geografinė vietovė.

Jėzus ir vėl eilinį kartą yra atakuojamas fariziejų. Kodėl jie taip elgiasi? Greičiausiai dėl to, kad Jėzus savuoju buvimu bei duonos padauginimo stebuklu jų nesužavi, nes jie yra perdėm savanaudiški. Galima spėti, jog jie jau žino apie Jėzaus poelgį ir dėl to taip staigiai ir drąsiai ima aiškinti Jam, ką Jis turįs padaryti. Jie puikiai suprato, kad tarp jų atsirado naujas autoritetas, o kartu ir naujas konkurentas. Jie pareikalavo „ženklo iš dangaus“, tikėdamiesi, jog Jėzus nesugebės tokį ženklą parodyti.

Kadangi žodis „dangus“ buvo žydiškas titulas, apibūdinantis Dievą, tad visai įmanoma, kad fariziejai reikalavo ženklo „iš Dievo“. Jiems vis reikėjo įvairių ženklų, kurie galėtų juos įtikinti. Apskritai žydai iš Jėzaus vis reikalaudavo nenuginčijamo ženklo, kurio dėka jie galėtų akivaizdžiai įsitikinti tuo, kad Jėzus yra tikrasis Mesijas. Nors puikiai matome, jog fariziejai buvo įsitikinę priešingai ir manė, jog, neįvykdęs jų reikalavimo, Jėzus praras minios paramą. Evangelistas Morkus išryškina fariziejų piktą valią, kuri stipriai primena piktąjį bei jo elgesio bruožus. Juk kažkada ir piktasis bandė Jėzų dykumoje, prašydamas akmenį paversti duona.

Tačiau pats didžiausias Jėzaus ženklas įvyks ateityje. Ženklas, kuris įprasmins visą Jėzaus mokymą bei veiklą. Kančia, Mirtis ir Prisikėlimas – tai patys svarbiausi ir reikšmingiausi Jėzaus ženklai, ypač tiems, kurie tų ženklų prašydavo bei reikalaudavo. Tik kažin ar prašantiems ir reikalaujantiems ženklo to tikrai pakaks, juk jie gyvena visai kitomis mintis, pernelyg jau egoistiškomis...

Kažkada iš Dievo prašėme tėvynei „laisvės“ ženklo, ir mūsų prašymas buvo išgirstas. Kažin ar daugiau nieko nederėjo pridėti? Turime ją, bet ar esame laimingi? Nebedūsaukim iš širdies gilumos, bet prašykim iš Dievo to, ko mūsų tėvynei iš tiesų trūksta, ir patys padarykim bent jau tai, ką iš tiesų galim!

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai