Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“. 
    Jie pradėjo kalbėtis, kad nebeturį duonos. 
    Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“ 
    Jie atsakė: „Dvylika“. 
    „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“ 
    Jie atsakė: „Septynias“. 
    Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“ 

Skaitiniai E1 (78)

Pr 6, 5–8; 7, 1–5. 10: Žmones, kuriuos sutvėriau, aš išnaikinsiu nuo žemės paviršiaus

Ps 29, 1a. 2. 3ac–4. 3b. 9b–10. P.: Viešpats laimins savąją tautą, teiks jai ramybę.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Pamaitinęs 4 tūkstančius žmonių, kurie išties buvo labai maloniai nustebinti, bei atlaikęs fariziejų bandymą iš Jo pasišaipyti, Jėzus buvo nustebintas savųjų mokinių. Jie pamiršo su savimi į kelionę pasiimti duonos ir teturėdami vos vieną kepalėlį staiga iš Jėzaus išgirsta įdomų pamokymą – patarimą.

Iš tiesų Jėzus savo mokiniams aiškina dvasiniu lygmeniu, tačiau mokiniai Jį supranta materialiuoju. Šioje vietoje mokinius galime palyginti su fariziejais, kurie Dalmanutoje visgi neperprato Jėzaus žodžių, o kartu ir Jo veiksmų. Ko mokiniai vis dar nesupranta ir kodėl jų širdys tokios bukos? Bene pirmą kartą Jėzus pasako jiems tuos pačius žodžius, kuriuos Jis taiko tiems, kurie Juo netiki: „Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?!“.

Raugas Biblijoje simbolizuoja įvairius dalykus: neraugintą duoną, skubėjimą, Dievo karalystę, žmonių nuodėmes. Atrodo, kad čia raugas reiškia tai, kas tikrai yra skirta ne Jėzaus mokiniams. Galima teigti, jog čia raugas simbolizuoja kažkieno veikimą, kuris taps regimas tik po kažkurio laiko. Tačiau Jėzaus manymu, tokio pobūdžio raugas yra visiškai netoleruotinas blogis. Blogis, apie kurį Jėzus perspėja ragindamas jo saugotis.

Fariziejų raugas – tai jų veidmainiškas tikėjimas. Kitaip sakant, bandymas būti tokiems, kokie jie iš tiesų nėra. Juk tikėjimas veda žmogų į Dievo pagarbinimą už visa tai, ką Jis sukūrė ir ką žmogui dovanojo, o apsimetinėjimas atveda prie savęs garbinimo, kurio yra laukiama ir tikimasi iš kitų: „Štai, žiūrėk koks aš esu pamaldus“.

Jėzaus mokiniai, kurie buvo visų stebuklų bei įvykių liudytojai, neturi rūpintis žemiškąja duona, bet privalo pagauti esminę Jėzaus mintį ir pagrindinį troškimą. Bet visgi nepaisydami visko, jie elgiasi panašiai kaip Izraelitai dykumoje – nebrandina tikėjimo ir neįvertina Dievo pastangų.  

Kažin ar mes visada suprantame, kad Jėzaus atėjimas į žmonių gyvenimus yra ne mūsų materialiniam labui, bet dvasiniam, ir kad tikėjimas kartu su pamaldumu yra reikalingas ne Dievui, bet mums. Juk turime akis tam, pamatytume, o ausis, kad išgirstume. Ir protą Dievas davė mums tam, kad suprastume. Tad drąsos!

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai