EPA nuotrauka

Kartais mums reikalingi paprasti ir konkretūs atsakymai į paprastus ir konkrečius klausimus. Kada vyks savivaldybių rinkimai ir ką juose rinksime? Ar galima balsuoti už skirtingų partijų sąrašą ir merą? Ką daryti, jei negalėsiu ateiti balsuoti rinkimų dieną? Šiame straipsnyje – trumpi ir aiškūs atsakymai į visus šiuos klausimus.

Kada vyks savivaldybių rinkimai ir ką juose rinksime?

Savivaldybių rinkimai vyks kovo 3 dieną. Rinksime savivaldybių tarybas ir merą, kuris yra tarybai pirmininkaujantis savivaldybės tarybos narys.

Kur galėčiau sužinoti apie visus mano savivaldybės rinkimuose dalyvaujančius politikus, partijas ir rinkimų komitetus?

Kandidatų sąrašai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje (kurį pamatyti galima paspaudus čia). Žinoma, jis daugeliui gali būti ir nereikalingas. Kandidatai nuolat primena apie save skrajutėmis ir reklaminiais stendais.

Ar galima balsuoti už skirtingų partijų sąrašą ir merą? Ar, jei balsuoji už merą iš morkų partijos, tai negali balsuoti už burokėlių sąrašą?

Galima balsuoti už skirtingų partijų ar rinkimų komitetų merą ir sąrašą, tačiau nėra galimybės abu balsus atiduoti už merą ar už sąrašą. Kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą rinktis iš kandidatų į merus ir vieną rinktis iš sąrašų.

Kodėl draudžiama agituoti prieš pat rinkimus?

Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Kam to reikia? Tikimasi, kad rinkėjai atsakingai ir apmąstydami savo pasirinkimą rinksis už ką balsuoti, o ne pasiduos akimirkos įspūdžiui ar emocingo agituotojo sukeltai nuotaikai. Draudimo agituoti prieš pat rinkimus tikslas – padėti mums ramiai ir netrukdomiems priimti sprendimą.

Evgenios Levin nuotrauka

Ką daryti, jei negalėsiu ateiti balsuoti rinkimų dieną?

Tokiu atveju galima balsuoti iš anksto:

2019 m. vasario 27-28 d. vyks balsavimas iš anksto savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 val.

2019 m. vasario 27–kovo 1 d. vyks balsavimas specialiuose balsavimo punktuose. Balsuoti bus galima specialiai balsuoti sudarytuose punktuose kariuomenės vienetuose, bausmės vykdymo vietose, areštinėse, ligoninėse, socialinės globos įstaigose. Ši galimybė skirta nuolat šiose įstaigose esantiems žmonėms (pvz., kaliniams arba sunkiems ligoniams).

2019 m. kovo 1-2 d. – balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, septyniasdešimtečiai ir vyresni žmonės, apie tai informavę rinkimų organizatorius ir turintys reikalingus dokumentus. Daugiau informacijos.

Kam reikalinga savivalda? Ką daro savivaldybė?

Savivaldybė miesto ar rajono reikmėms paskirsto iš valstybės biudžeto gautus pinigus, nustato kai kurių rinkliavų dydžius ir rinkti tas rinkliavas, skiria savivaldybei pavaldžių įmonių vadovus, skirsto pinigus švietimui, sveikatos apsaugai, viešajam transportui, socialinei apsaugai, rūpinasi kelių kokybe, šiukšlių išvežimu ir šildymu, rengia įvairius viešuosius renginius ir kultūros projektus ir atlieka dar daugelį kitų svarbių darbų.

Ar savivalda yra politika?

Kartais sakoma, kad savivaldybės tarybos darbas nėra politika, o viso labo „administravimas“ arba „techninis darbas“. Toks požiūris vis dėlto atrodo siauras, neįvertinantis to, kad savivaldybėms taip pat reikia spręsti bendruomenės gyvenimo klausimus, kurių niekaip kitaip neišeina pavadinti kaip tik „politiniais“.

Savivaldos gyvenimas yra politika, bendro sutarimo tarp šalia gyvenančių žmonių ieškojimas, menas surasti tinkamą būdą piliečiams surasti būdą kartu siekti bendrojo gėrio. Merai ir savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus, kurie yra politiniai: ką remontuoti pirma: mokyklą ar ligoninę? Ar panaikinti nuostolingus viešojo transporto maršrutus, net jei kažkam tai sukels didelių sunkumų? Kieno poreikiai šiuo atveju svarbesni?

Savivaldybės tarybos nariai nėra tik administratoriai, jie reikalingi tam, kad atstovautų vietinės bendruomenės gyventojams, sprendžiant daugelį kasdieniam gyvenimui svarbių klausimų.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL
Baltijos fotografijos linija

Ką daryti, jei nėra už ką balsuoti?

Vargu ar pasaulyje yra valstybė, kurioje visi politikai yra sąžiningi ir išmanantys savo darbą. Tačiau ką daryti, kai atrodo, kad tarp kandidatų į merus išvis nėra nė vieno tinkamo ar patikimo žmogaus? Kaip elgtis, kai nei viena partija ir nei vienas rinkimų komitetas neatrodo atitinkąs net minimalių reikalavimų?

Yra du atsakymai į šitą klausimą: vieni sakytų, kad tokiu atveju geriausia išvis nebalsuoti. Iš tikrųjų kartais toks pasirinkimas gali turėti teigiamų pasekmių. Galima būtų tikėtis, kad pamačiusios, jog daug žmonių neatėjo į rinkimus, partijos supras, kad reikalingi pokyčiai arba tai bus signalas į kitus rinkimus kandidatuoti naujiems, tinkamesniems politikams. Tai, kad žmonės aiškiai parodys nepasitenkinimą sistema, galbūt privers sistemą pasikeisti.

Tačiau žvelgiant iš kitos pusės – kartais verta tiesiog rinktis mažesnį blogį. Jeigu vienas kandidatas kvailas, o kitas kvailas, bet dar ir niekšas, blogi abu variantai, bet antrasis – blogesnis. Juk nenorite, kad rinkimus blogiausias iš blogiausių?

Žinoma, tokia situacija yra tikrovės supaprastinimas. Niekšams ir kvailiams tai neparašyta ant kaktų. Tačiau padėtis nėra visai beviltiška. Norint atsakingai priimti sprendimą galima pasidomėti kandidatų biografijomis, perskaityti rinkimų programas. Galbūt jose pilna akivaizdžiai neįgyvendinamų pažadų? Galbūt net neatkreipiamas dėmesys į problemas, kurios jums svarbios? O galbūt ji parašyta netikėtai apgalvotai ir išsamiai? Galbūt kandidatas jau penktą kartą eina į rinkimus su vis kita partija? O gal jis negirdėtas ir nežinomas, tačiau ne vienus metus atsakingas pareigas ėjęs žmogus?

Nėra vieno paprasto atsakymo į klausimą, kaip elgtis, kai nerandate nė vieno jūsų palaikymo rinkimuose verto varianto. Tačiau visada galima atsiminti, kad gyvename realiame ir sudėtingame pasaulyje, kur dažnai tenka daryti sudėtingus pasirinkimus, o padaryti juos – mūsų visų atsakomybė.