Pirmoji M. K. Čiurlionio taurė REX skirta energetikos vystytojui a. a. Teodorui Bitinui, kurio dėka Lietuvoje tapo šviesiau. Apdovanojimą atsiėmė tap pat energetikos srityje dirbantis Teodoro Bitino sūnus Alvydas Bitinas. Organizatorių nuotrauka

M. K. Čiurlionio fondas, tęsdamas projekto „Lietuvos šviesuoliai“ tradiciją, vasario 21 dieną Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje iškilmingai įteikė M. K. Čiurlionio taures REX. Šį kartą, bendradarbiaudami su Vilniaus universitetu, fondo atstovai apdovanojo Lietuvos energetikos šviesuolius.

Energetika – viena kertinių sričių, daranti didžiulę įtaką valstybės ekonomikai, politikai ir žmonių kasdienybei. Todėl M. K. Čiurlionio fondas ėmėsi išrinkti ir apdovanoti iškiliausius šios srities mokslininkus, inžinierius, verslininkus. Renginį nuotaikingai vedė aktorė Irma Bogdanovičiūtė.

Sveikinimo žodį tarė Vilniaus universiteto vicerektorius Rimantas Jankauskas, fondo vardu kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys, fizikas, akademikas Leonas Valkūnas. Abu profesoriai šviesuoliams teikė M. K. Čiurlionio įsteigtus prizus – diplomus, gėles ir M. K. Čiurlionio kūriniais dekoruotas taures, kurias sukūrė menininkė Beatričė Kelerienė.

Pirmoji taurė REX skirta energetikos vystytojui a. a. Teodorui Bitinui, kurio dėka Lietuvoje tapo šviesiau. Karo metais Teodoras užėmė Ukmergės rajono elektrinių vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Jo nepaprasto darbštumo dėka veikė visos keturios elektrinės. Pasibaigus karui energetikas vadovavo Ukmergės, Anykščių, Zarasų, Dusetų, Utenos elektrinių ir elektros tinklų atstatymui. 1945 m. jis neišvengė tremtinio likimo: buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje – Komijos ATSR Vorkutlage – apie dvejus metus. Vos grįžęs ėmėsi didelių darbų. Anykščių statybos-montavimo valdyba, vadovaujama Teodoro Bitino atstatė, rekonstravo ir pastatė 50 naujų elektrinių.

Už nuopelnus vykdant ir užbaigus pirmąjį Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo etapą jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas. Už ilgametį ir sąžiningą darbą energetikoje Teodoras Bitinas buvo apdovanotas Garbės ženklo ordinu, įvairių Žinybų medaliais bei Energetikos ministerijos garbės raštais. Už aktyvią visuomeninę veiklą jam buvo suteikti Lietuvos meno saviveiklos žymūno, energetikos ir elektrifikacijos žymūno, civilinės gynybos žymūno ženklai, bei ženklas „Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“. 1977 m. Teodoras Bitinas iškeliavo Anapilin.

Apdovanojimą atsiėmęs Teodoro Bitino sūnus Alvydas Bitinas juokavo, kad tėvo dėka energetikos srityje pradėjo dirbti būdamas trejų metų ir pasidžiaugė, kad jo atžalos – trečioji karta – pasirinko tą pačią sritį.

Antroji taurė REX įteikta akademikui prof. habil. dr. Gyčiui Juškai. Gytis Juška – Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros profesorius, buvęs vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jis sukūrė naują metodą tirti mažo judrio krūvininkų savybėms.

Smūginės jonizacijos reiškinys naudojamas kuriant medicinos tyrimo prietaisus, leidžiančius matyti maždaug pusės žmogaus plauko storio kraujagysles ir nustatyti, kurioje vietoje formuojasi vėžys. Puikiai tamsoje ar 3 km gylyje po vandeniu filmuojančių japoniškų vaizdo kamerų vartotojai nė neįtaria, kad prie jų išradimo prisidėjo lietuvių mokslininkai – Gytis Juška ir jo vadovaujami kolegos. Gytis Juška – daugiau kaip 200 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris. 1996 m. jam buvo įteikta Lietuvos mokslo premija.

G. Juška, atsiimdamas prizus, pabrėžė, kad M. K. Čiurlionio paveiksle „Bičiulystė“, panaudotame renginio kvietime, regime saulę – ateities energijos šaltinį. Profesorius, skaitydamas paskaitas paskaitas apie krūvininkų elgesį amorfinėse ir panašiose medžiagose bei apie organinės kilmės energijos šaltinius, apkeliavo Austriją, Prancūziją, Vokietiją, Meksiką, Australiją. Šiuo metu profesorius rašo knygą, kurioje apibendrins savo tyrimus.

Trečioji taurė įteikta Algirdui Liudvikui Žilinskiui. Algirdas Liudvikas Žilinskis yra sėkmingos ir socialiai atsakingos įmonės „Žilinskis ir Co“ akcininkas ir steigėjas. Bendrovė įgyvendino daugybę projektų visos Lietuvos mastu. Įmonė projektuoja ir stato infrastruktūros objektus: elektros linijas ir pastotes, kelius ir gatves, miestų aikštes ir poilsio erdves, viešosios paskirties statinius ir kita. 2016 metais jie ėmėsi bendrabučio NATO kariams statybų. Už sėkmingai plėtojamą verslą, nuolatinį dalyvavimą įvairiuose socialiniuose projektuose, svarią finansinę paramą 2014 metais Algirdas Liudvikas Žilinskis apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Verslininkas, atsiimdamas taurę, tvirtino, jog rūpinosi savo darbuotojų komandiruotėmis, mokslais, o po to pats iš jų mokėsi ir taip pasiekė sėkmingų rezultatų.

Ketvirtoji taurė skirta branduolinės energetikos mokslininkui, profesoriui, akademikui Jurgiui Vilemui. Jurgis Vilemas – Lietuvos mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, ilgametis Lietuvos energetikos instituto vadovas. Jis dirbo žurnalo „Energetika“ vyriausiuoju redaktoriumi, buvo žurnalo „Mokslas ir technika“ redakcijos kolegijos nariu. Nuo 1991 m. pagrindinę savo mokslinės ir organizacinės veiklos dalį profesorius skyrė Lietuvos energetikos politikos, ekonomikos ir saugos klausimams.

Jurgis Vilemas vadovavo ar aktyviai dalyvavo vykdant Lietuvos energetikos strategijų rengimui reikalingas mokslinių tyrimų programas. Jis buvo tarptautinės Ignalinos AE saugumo žiuri narys, vadovavo Lietuvos Vyriausybės įsteigtam Lietuvos branduolinės saugos konsultaciniam komitetui. Buvo ir Vyriausybės patarėju (visuomeniniais pagrindais) energetikos klausimais. Jurgis Vilemas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-jo laipsnio ordinu, yra Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas, Akademiko Algirdo Žukausko premijos laureatas. Už nuopelnus Lietuvos mokslui jam suteiktas Garbės daktaro vardas.

J. Vilemas papasakojo visiems savo kelią į energetikos sritį. Jo pasirinkimą, galima sakyti, nulėmė likimas. Jaunąjį Vilemą labiau traukė radiotechnikos mokslai, tačiau sovietmečiu iš Maskvos buvo gauti nurodymai statyti Lietuvoje elektrinę. Taip jis buvo įtrauktas į atominės energetikos mokslus. Nurodymas statyti elektrinę Lietuvoje buvo atšauktas, bet Vilemas toliau gilinosi į energetiką.

Projektą „Lietuvos šviesuoliai“ M. K. Čiurlionio fondas vykdo jau nuo 2007 metų. Kartu su Lietuvos universitetų akademine bendruomene, LR ministerijomis, LR savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis rengiamose šventėse Šviesuolio titulu pagerbiami įvairių sričių ir profesijų atstovai, pristatomi jų darbai ir veikla visuomenei.

M. K. Čiurlionio fondas per šio projekto vykdymo metus apdovanojo per 100 šviesuolių. Šie renginiai suartina panašias vertybes išpažįstančius žmones, padeda burti bendruomenes. M. K. Čiurlionio fondas siekia pastebėti tuos, kurių veikla gerina mūsų visų gyvenimo kokybę, kurie atsidavusiai užsiima prasmingais darbais, bet neretai lieka neįvertintais.

M. K. Čiurlionio fondo inf.