Kovo 18 d. minime šv. Kirilą Jeruzalietį (315-386), Bažnyčios mokytoją.

Jis neabejotinai augo Jeruzalėje pas krikščionis tėvus, gavo gerą išsimokslinimą. Šv. Maksimo buvo įšventintas kunigu ir pasiųstas mokyti naujakrikštų. Jis rūpestingai studijavo Šventąjį Raštą, aiškino ankstyvąją ritualinę ir oficialiąją teologiją, sėkmingai sakė pamokslus. Iki šių dienų išlikę 19 jo pamokslų, 348 m. skaitytų besiruošiantiems krikštui.

Jis pakeitė Maksimą Jeruzalės vyskupo pareigose, tačiau netrukus susidūrė su sunkumais. Cezarėjos metropolitas Akakijus siekė, kad Kirilo vyskupija būtų jam pavaldi. Todėl sušaukė savo bendraminčių arijonų sinodą, kuriame apkaltino Kirilą tuo, kad šis pardavė bažnyčios turtą, norėdamas padėti badaujantiems.

Pašalintas iš pareigų Kirilas išvyko į Tarsą, bet po dvejeto metų buvo į pareigas grąžintas. Tada Akakijus įtikino imperatorių Konstancijų, kad kaltinimai tikri, ir Kirilas vėl buvo ištremtas. Po imperatoriaus mirties, 361 m., Julijanas pakvietė Kirilą sugrįžti.

367 m. naujas imperatorius Valensas vėl ištrėmė visus dvasininkus, kuriuos buvo sugrąžinęs Julijanas. Kirilas tremtyje išbuvo iki 378 m. Grįžęs jis rado savo vyskupijoje išplitusią arijonų ereziją, viešpataujantį nusikalstamumą ir su tuo nuolat kovojo.

Kartu su bendražygiu šv. Grigaliumi Nysiečiu Kirilas dalyvavo ekumeniniame Bažnyčios Susirinkime Konstantinopolyje. Kai kurie Bažnyčios istorikai teigia, kad jis ne visada teisingai elgėsi, buvo šv. Jeronimo priešas. Tačiau jis žinomas ir kaip griežčiausias arijonų erezijos priešininkas. Bažnyčios mokytoju Kirilas Jeruzalietis buvo paskelbtas 1822 m.

„Šventųjų gyvenimai"