Šv. Juozapo sapnas. Antonio Palomino (1655 – 1726)

Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju. 
    Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 
    Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. 
    Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta. 

Skaitiniai Š (59)

2 Sam 7, 4–5a. 12–14a. 16: Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą

Ps 89, 2–3. 4–5. 27. 29. P.: Gyvuos jojo ainiai per amžius.

Rom 4, 13. 16–18. 22: Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi


Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

Žmonės mano, kad religija – tai Dievo paieška. Tačiau Evangelijos pagal Matą pradžia byloja, kad krikščionybė – tai Dievo troškimas susitikti su mumis. Jėzui suteiktas titulas Emanuelis reiškia „Dievas su mumis“.

Labiausia stebina tai, kad angelas nurodo Juozapui, kokiu vardu jis pavadinsiąs kūdikį ir kad jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių. Pirma, Senajame Testamente vardas Jošua, iš kurio yra kilęs Jėzaus vardas, reiškia „Jahvė gelbsti“. Tačiau angelas sako, kad Jėzus pats būsiąs tas, kuris gelbsti. Tokiu būdu Matas švelniai susieja Jėzų su Jahve. Antra, dauguma pirmojo amžiaus žydų tikėjosi, kad Dievas išgelbės juos iš romėnų politinės priespaudos. Tačiau angelas skelbia, kad šis gelbėtojas ateina gelbėti žmonių iš nuodėmių, o ne iš politinės nelaisvės. Pačioje Evangelijos pradžioje sužinome, kad, nepaisant populiarių, politinių-karinių mesijinių vilčių, ilgai lauktas Mesijas-karalius ateina vaduoti iš nuodėmės – daug didesnio priešo nei Romos imperatorius ar Erodas.

Jėzuje Kristuje pats Dievas yra kartu su mumis. Tačiau Dievas troško, kad susitikimas su juo įvyktų ne tik Jėzaus gyvenimo laiku. Jėzus, „Dievas su mumis“, norėjo būti arti savo žmonių visada – netgi tada, kai žengė į dangų pas Tėvą.

Kokiu būdu šiandien jis gyvena tarp mūsų? Kristus yra pasaulyje per savo Žodį, kurį tikintieji girdi ir kuriuo dalijasi; Bažnyčios maldą, kuri juos suburia; vargšuose, kuriems patarnauja; ir sakramentuose, kuriuos švenčia.

Susitikimas su Kristumi įvyksta ypač švenčiant Eucharistiją. Ją švęsdami, mes susitinkame su tuo pačiu Jėzumi, kuris prieš du tūkstančius metų vaikščiojo Palestinos keliais, mokė, gydė, atleisdavo nuodėmes ir skelbė Dievo karalystę. Bažnyčioje Jėzus ir toliau lieka Emanuelis. Jis visada yra su mumis, „iki laikų pabaigos“ (Mt 28,20).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai