Kristus ir Zebediejaus sūnų motina. Paolo Veronese (1528 – 1588)

Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“. 
    Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti. 
    Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“ 
    Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“. 
    Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ 
    Jie atsakė:“Galime“. 
    Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“. 
    Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Jūsų tarpe neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmas, tebūnie jūsų vergas. 
    Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.

Skaitiniai KV (140)

Jer 18, 18–20: Ateikite, ir jį sumuškime

Ps 31, 5–6. 14. 15–16. P.: Gelbėk mane, Viešpatie: esi gailestingas


Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

Evangelijoje pagal Morkų pasakojama, kad kartą du mokiniai, Jokūbas ir Jonas, prašė Jėzų suteikti jiems garbingas vietas Karalystėje – vieną jo dešinėje, o kitą kairėje. Jie net buvo pasiryžę kartu su Jėzumi numirti (gerti tą pačią taurę ir būti pakrikštyti tuo pačiu krikštu), kad tik užsitikrintų šlovę jo Karalystėje.

Toks Jokūbo ir Jono požiūris atspindi siekimą garbingos vietos kaip tikslo. Toks jųdviejų požiūris papiktino kitus mokinius. Jėzus rado progą paaiškinti mokiniams, ko iš tiesų jie turėtų siekti.

Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10, 35–45).

Jokūbas ir Jonas rūpinosi savo išskirtine padėtimi, norėjo užimti garbingesnę vietą, būti viršesni už kitus. Šiuo atveju jiems nerūpėjo ką nors gera nuveikti dėl kitų žmonių, jiems pasitarnauti.

Jėzus paaiškina, kad didžiausias Dievo karalystės požiūriu yra tas, kuris tarnauja ir savo gyvenimą atiduoda kitiems. Jis parodo save kaip tarnystės ir meilės pavyzdį: „Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja“ (Lk 22, 26–27). Tik meilė padeda užmegzti tvarius santykius su žmonėmis. Tik ji daro žmogų didį Dievo akyse.

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ Kokiu būdu patarnauju šeimoje, bendruomenėje? Kaip išnaudoju savo užimamą padėtį visuomenėje geriems darbams atlikti?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai