Emile'io Pineault „Normalūs troškimai“. Romaino Hucko nuotrauka

Balandžio 29–gegužės 12 d. Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis'19“ viešės įstabūs kūrėjai iš tolimosios Kanados ir Australijos. Gegužės 8-ąją į savo pasirodymus pakvies patyręs cirko menininkas Emile’is Pineault ir sparčiai kylanti Kanados šiuolaikinio šokio žvaigždė – Manuelis Roque'as, o gegužės 10 ir 11 d. savo darbą Lietuvos publikai pristatys vienas lyderiaujančių jaunųjų Australijos choreografų Jamesas Batcheloras.

Manuelio Roque'o „bang bang“. Marilène Bastien nuotrauka

Gaivališkas ir fiziškai alinantis solo darbas

Antrą kartą festivalyje viešėsiančio kanadiečio M. Roque'o spektaklis „bang bang“ pristatomas kaip asmeninis šiuolaikinis ritualas, leidžiantis kūnui išreikšti save kovingiausiai, beviltiškiausiai, laisviausiai. Tai šių dienų žvilgsnis į savęs pranokimą. Pasirodymas sukurtas pagal muzikinę partitūrą, kuri taip pat yra ir išbandymas. Jis tiek tiesiogiai, tiek perkeltine prasme kvestionuoja pasirodymo sampratą – nuo reprezentacijos erdvės iki šių dienų Vakarų pasaulio gyvenimo tempo metaforų.

Be šokėjo karjeros lyderiaujančių Kvebeko choreografų trupėse (Marie Chouinard, Sylvaino Émard’o, Danielio Léveillé ir kt.), M. Roque’as pats kuria trumpas choreografijas. Už geriausią choreografijos darbą yra laimėjęs 2016–2017 m. sezono Kvebeko menų ir literatūros tarybos prizą, o už naujausią spektaklį įvertintas Monrealio šokio prizukaip atlikėjas.

„Meilė iš pirmo žvilgsnio šokėjui ir choreografui Manueliui Roque'ui gimė dar 2015-aisiais, pamačius jo spektaklio „Data“ ištrauką Vankuveryje vykusiame tarptautiniame scenos menų festivalyje „Push“. Minėtą spektaklį „Naujojo Baltijos šokio“ žiūrovai Vilniuje palydėjo ovacijomis ir su prašymu nepamiršti atlikėjo.

Labai džiugu, kad šią pažintį galime tęsti ir šių metų programoje pristatyti pastarąjį šio nuostabaus atlikėjo darbą. Prisipažinsiu, nespėjau pamatyti viso spektaklio, nes tuo metu bėgau iš kito pristatymo, bet paskutinės 20 minučių, kurias mačiau, sudėliojo visus taškus ant „i“. Tikslus, gaivališkas, fiziškai alinantis solo darbas apie dirginančius visus idealios visuomenės jungiklius, primetamus tikslus, siekius, norą būti geriausiems, tobuliausiems ir pan.“, – savo patirtimi ir įspūdžiais dalijasi festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė ir kviečia nepraleisti progos gegužės 8-ąją apsilankyti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Emile'io Pineault „Normalūs troškimai“. Maximo Paré Fortino nuotrauka

Kviečia atsiverti akrobatiniams pojūčiams

Tos pačios dienos vakarą Menų spaustuvėje šiuolaikinio šokio gerbėjai išvys kito svečio iš Kanados – Emile'io Pineault – darbą „Normalūs troškimai“, kuriame kūrėjas kviečia atsiverti akrobatiniams pojūčiams.

„Vieniša figūra scenoje be perstojo save perpildo, jos siluetui beišsitrinant kinetinėje ekstazėje. Supurtymas, srautas, pasikartojimas, suvaržymas, spaudimas, stūmimas, karštis, vibracija – E. Pineault pasirodymas neša mus per daugybę stadijų ir emocinių būvių, taip mobilizuodamas ne tik kūną, bet ir stiprias teatro erdvės technologijas, kad perteiktų subtilią, bet intensyvią fizinę patirtį“, – sakoma apie spektaklį.

E. Pineault – patyręs cirko menininkas, „Normalūs troškimai“ yra pirmasis jo solinis darbas, kuriame jis kritiškai žiūri į akrobatinės praktikos kanonus. Čia cirko kūnas išvagotas ne meistriškumo pozicijos, o nenugalimos jėgos linijų. Gilus įsitraukimas į šviesą ir garsą, kuriuos gyvai kuria Julienas Brunas ir Joëlis Lavoie (dirba su tokiomis garsenybėmis kaip Marie Chouinard), bei fizinę praktiką veikia kaip akrobato vidinio judėjimo tarpininkas, akrobatiką suprantant kaip jungtinę patirtį – kūnišką, atšiaurią ir intensyviai hipnotizuojančią.

Jameso Batcheloro „Hipererdvė“. Morgano Hickinbothamo nuotrauka

Nuo žmogaus kūno iki kosmoso...

Australo Jameso Batcheloro šokio spektaklis „Hipererdvė“ tiria mūsų naudojamus metodus didžiausioms visatos nežinomybėms pažinti. Spektaklis, kurį vilniečiai ir festivalio svečiai galės išvysti gegužės 10 ir 11 d., per kosmologijos prizmę žvelgia į žmogaus kūną ir pateikia visatos žemėlapį – iš vidaus ir aplink jį. Vidinis ir išorinis kūno kraštovaizdis čia dekonstruojamas, pateikiant vyriškojo kūno ir jo dominavimo tyrinėjant visatą savikritiką. Spektaklyje žmogaus kūnas tiesiogiai lankstomas, plečiamas ir pertvarkomas tarsi kosmoso būtybių transmutacija.

J. Batcheloras yra vienas lyderiaujančių jaunųjų Australijos choreografų. Jo braižas atpažįstamas dėl savo vizualinio aiškumo, architektūrinio jautrumo erdvei ir ritminio žaismingumo. Jo šokio praktika – plataus profilio, apimanti šokio, kino, muzikos ir skulptūros laukus. To padarinys – labai originalūs įtaigaus poveikio ir masto spektakliai, rezonuojantys su įvairiais pasaulio žiūrovais.

„Jamesas yra jaunas, bet labai subrendęs atlikėjas, drąsiai ieškantis savo choreografinės kalbos ir braižo. Spektakliui „Hipererdvė“ medžiagą ir idėjas rinko dalyvaudamas dviejų mėnesių ekspedicijoje po Herdo ir Makdonaldo salas 2016 m. Rezultatas: vieno kvadratinio metro erdvėje, naudojant tik natūralią šviesą, – tatuiruotėmis papuoštas kūnas ir jo atliekamas minimalistinis, bet didžiulės koncentracijos reikalaujantis judesys. Spektaklis, nukeliantis žiūrovus į kitas erdves, atveriantis kosmoso platybes.

Tai vienas atlikėjų, sugebančių užburti žiūrovą savo buvimu ir ramybe. Pamenu, kaip žiūrėjau šio spektaklio repeticiją Melburne, palėpėje įkurtoje studijoje, kurioje buvo neapsakomai šilta, ir niekaip negalėjau atitraukti akių nuo šokėjo, o tuo pačiu metu keliavau kažkuriuo žvaigždynu... Labai retai galima išvysti tokius atlikėjus“, – susižavėjimo neslepia G. Masteikaitė.

Spektaklis „Hipererdvė“ yra „Aerowaves“ programos „Twenty19“ dalis ir šią savaitę bus pristatytas Prancūzijoje vyksiančiame festivalyje „Spring Forward“.