EPA nuotrauka

Didįjį pirmadienį visą pasaulį sukrėtė liepsnojančios Švenčiausiosios Dievo Motinos katedros vaizdas. Pradėta statyti 1163 m. ir baigta 1345 m. Paryžiaus katedra, kurią kasmet aplanko apie 13 milijonų turistų, tapo europietiškosios kultūros simboliu. Gaisras buvo užgesintas, tačiau sudegė Dievo Motinos katedros stogas ir smailė, kuri įgriuvo į pastato vidų.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas šiandien įvykusioje spaudos konferencijoje pakvietė visus Lietuvos tikinčiuosius jungtis į bendrą maldą kartu su Paryžiaus ir visos Prancūzijos tikinčiaisiais. „Jungiamės maldoje kartu su Paryžiaus arkivyskupijos ir visos Prancūzijos tikinčiaisiais, praradusiais nemažą savo religinio ir kultūrinio paveldo dalį. Popiežius Pranciškus rugsėjo mėnesį, kalbėdamas su mūsų jaunimu, sakė: „Jūs, kaip ir ši Arkikatedra, esate patyrę situacijų, kurios jus sužlugdė, išgyvenę gaisrų, po kurių atrodė, kad nepajėgsite pakilti. Ši šventovė ne kartą buvo praryta liepsnų, nugriauta, ir visuomet atsirasdavo žmonių, kurie ryždavosi ją atstatyti iš naujo, kurie nepasiduodavo sunkumams, nenuleisdavo rankų.“ Šventasis Tėvas kaip ir pranašiškai pažymėjo tą istorijos pasikartojimą. Ir mūsų Katedra yra kelis kartus sudegusi, patyrusi potvynių, bet tai suburia visą bendruomenę.“

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Kalbėdamas apie vakarykščią nelaimę, sukrėtusią visą pasaulį, arkivyskupas pakvietė susimąstyti apie slėpinį, kurį netrukus išgyvensime. „Yra mirtis, nelaimės, bet yra ir Prisikėlimas ir viltis, ir tai sujungia bendruomenes. Visi stebimės, kaip visas pasaulis pajuto tos Arkikatedros svarbą. Tai ne tik religinis, kultūrinis paveldas, bet ir tapatybės pagrindas.“ Pasak arkivyskupo, kažkada Europa nesėkmingai bandė įrašyti į savo Konstituciją apie žydiškas-krikščioniškas šaknis, ir tas sujudimas, kurį matome šiandien, yra apie tai: žmonės atranda savo šaknis. „Tą patį mums kalbėjo ir mus aplankęs popiežius Pranciškus. Kol šaknys gyvos, medis gali atsigauti“, – sakė Vilniaus arkivyskupas G. Grušas.

„Noriu visus pakviesti melstis už Paryžiaus katedrą, Prancūzijos tikinčiuosius, kad niekas nenuleistų rankų ir būtų atstatyta ta šventovė, bet taip pat ir nepamiršti savo šaknų. Turime Lietuvoje gražių bažnyčių, bet mūsų pirmasis ryšys yra su savuoju tikėjimu. Kad ši didelė nelaimė būtų tam tikra refleksija apie mūsų tikėjimą, mūsų šaknis, ir kad mes nenuleistume rankų“, – tokiais žodžiais į Lietuvos tikinčiuosius kreipėsi Vilniaus arkivyskupas.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Paklaustas, ar Lietuvos Katalikų Bažnyčia imsis iniciatyvos rinkti aukas Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui arkivyskupas atsakė, kad ši tragedija nėra tokia, kai reikia gelbėti žmones, tad iniciatyva rinkti aukas gali kiek užtrukti.

Į klausimą, ar saugi Vilniaus arkikatedra bazilika, arkivyskupas atsakė, kad ji buvo degusi du kartus, o vieną kartą patyrusi potvynį. Joje įrengtos priešgaisrinės sistemos, evakuaciniai planai, tačiau, aišku, niekas nėra visiškai apdraustas. Pasak arkivyskupo, tokios sistemos įrengtos ir kitose Lietuvos bažnyčiose, tačiau galutinai apsidrausti nuo visko nėra įmanoma.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius, paklaustas, ar Lietuvos bažnyčios yra apdraudžiamos, atsakė, kad Lietuvos draudimo bendrovės nėra linkusios drausti Lietuvos paveldo objektų, nes tai sunkiai įvertinama. Bažnyčios draudžiamos tik šių dienų atstatymo verte, bet pats paveldas nėra apdraudžiamas. Jis paminėjo žinąs kol kas tik vieną apdraustą bažnyčią – Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo. „Kitų bažnyčių draudimas priklauso nuo parapijos tikinčiųjų galimybių. Vilniaus katedra nėra apdrausta, bet joje įrengta priešgaisrinė sistema, kuri tikrinama kasmet. Galima suskaičiuoti, kiek kainuoja materialus paveldas, bet yra neįkainojamų dalykų“, – sakė M. Juozapavičius.

Paryžiaus katedros gaisro metu buvo išgelbėta viena garsiausių relikvijų – Kristaus kančios vainikas. „Kai toks dalykas sudega, jis yra neatkuriamas, – teigė arkivyskupas G. Grušas. – Kai vyko gaisras Turino katedroje, kur buvo išgelbėta Turino drobulė, stebuklingu būdu gaisrininkas kirviu suskaldė neperšaunamą stiklą, už kurio buvo saugojama drobulė. Mes pasikliaujame Dievo pagalba. Yra ir kita draudimo sistema, tradicinė, kai įvykus nelaimei tikintieji prisideda iš viso pasaulio. Ši draudimo sistema įtraukia tikinčiuosius ir netikinčiuosius.“ To pavyzdys – Cekinių, Balbieriškio, Labanoro bažnyčios.