Pixabay.com nuotrauka

Šių dienų mokyklose dažniausiai girdima kalbant apie mentorystės programas jauniesiems mokytojams, bet ne mokiniams, pastebi Gedimino miesto mokyklos vadovė Simona Boguckienė. Tačiau, pasak jos, mokykloje neužtenka pastangų individualizuoti užduotis, svarbi yra galimybė pažinti kiekvieną vaiką, o tuomet padėti siekti jam geriausių rezultatų.

Pasak Gedimino miesto mokyklos Ugdymo vadovės Jurgitos Blažienės, švietimo sistemoje mokymo individualizavimas ir diferencijavimas pamokose neretai virsta tiesiog užduočių, mokomosios medžiagos rengimu, atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygius. Todėl, kaip pastebi J. Blažienė, užduotys geriausiu atveju būna trijų sunkumo lygių, o klasė „dalinama į tris dalis“.

„Galvojant apie ugdymo individualizavimą bei tai, kokiais būdais gali būti atskleisti kiekvieno mokinio talentai, stiprybės, kaip padėti mokiniams, kurie turi silpnybių, neužtenka vien trijų sunkumo lygių mokomosios medžiagos. Čia mums ir kilo mintis sukurti mentorystės programą, kurią galėtume taikyti savo mokykloje“, – pasakoja J. Blažienė.

Laiku atpažinti stiprybes ir silpnybes

Ugdymo specialistės sako pastebinčios, kad kiekvienas mokinys siekia asmeninės pažangos ir sėkmės, todėl labai svarbu laiku atpažinti, kurioje srityje kiekvienas mokinys yra stiprus, nusimatyti tikslus ir priemones, kaip tų tikslų bus siekiama.

„Esu tikra, kad visi vaikai geba ir gali pasiekti puikių rezultatų, ir tai yra profesionalių mokytojų rankose. Anksčiau buvo manoma, kad mokytoja turi dalintis savo žiniomis, dominuoti pamokoje, tačiau XXI a. mokytojas turi padėti vaikui mokytis, leisti jam dominuoti pamokoje, dirbti kartu su vaikui, o ne vaikui, o mokymas turi būti grindžiamas tyrinėjimu. Geras mokytojas-mentorius turi būti orientuotas į pokyčius, nuolat mokyti ir mokytis, todėl mentorystės programa suteikia galimybes tobulėti ne tik vaikams, bet ir mokytojams“, – kalba S. Boguckienė.

Savo ruožtu J. Blažienė pažymi, kad kiekvienam vaikui reikalingas individualus dėmesys, nes dažnai jiems sunku visiems girdint įvardinti, ko jie nori, su kokiais sunkumais susiduria.

freepik.com nuotrauka

„Pažinęs mokinius, mokytojas lengviau gali atrinkti mokomąją medžiagą, skirti prasmingesnes užduotis, kurios plėstų vaiko pažinimo ribas, atskleistų tobulėjimo galimybes, o ne būtų tik techninės, atliekamos be susidomėjimo. Kai kiekvienas vaikas gilinasi į savo mėgstamą sritį, tą daro labai noriai, o kiti klasės mokiniai iš jo mokosi, perima jo patirtį“, – pastebi J. Blažienė.

Svarbiausia – pasitikėjimas tarp mokinio ir mokytojo

Nors svarbiausias mokytojo uždavinys siekiant užtikrinti kokybišką ugdymo procesą – mokomosios medžiagos atrinkimas ir būdų, kaip tą medžiagą įsisavins mokiniai, įvairovės atradimas, mokymo procese labai svarbus ir mokytojo bei mokinio santykis, įsitikinusios Gedimino miesto mokyklos specialistės.

„Vienas iš esminių sėkmingo mokymosi pagrindų – pasitikėjimo kultūra paremti mokytojo ir mokinio santykiai. Mokinys turi drąsiai išsakyti savo nuomonę, bet ir ją priimti, nebijoti klysti, tačiau mokytis iš klaidų. Mokinys turi žinoti savo realias galimybes ir pasiekimus bei kreiptis į mokytoją pagalbos, kai jos reikia“, – kalba J. Blažienė.

Savo ruožtu S. Buguckienė pažymi, kad mokytojas vaikams turi būti autoritetas ir draugas.

„Vaikai neturi bijoti mokytojo, bet turi jį gerbti. Manau, kad mokinio pagarba mokytojui nemaža dalimi priklauso nuo to, kaip į jį žiūri pats mokytojas ir ar jis rodo pagarbą, laikosi savo žodžio. Tačiau visa tai sutelpa po vienu svarbiu elementu – meile savo darbui bei vaikams“, – sako S. Boguckienė

VšĮ Gedimino miesto mokyklos informacija