Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra neįkainojamas meno kūrinys. Katedra išgyveno Prancūzijos revoliuciją, du pasaulinius karus, atrodė, kad ji pati yra nepaliečiama, nesunaikinama. Menininkus traukė jos grožis, jie visaip bandė katedrą įamžinti savo darbuose. Turbūt žymiausias tokių menininkų – prancūzų rašytojas Victoras Hugo ir jo romanas „Paryžiaus katedra“. Tačiau Paryžiaus centre, šalia Senos upės, esanti katedra daugybę šimtmečių traukė ir įvairius dailininkus. Ir jie, pasitelkdami vaizduotę, kūrė vis naujus katedros vaizdus. Kviečiame pažvelgti į keletą šių meno kūrinių. 

Jeanas Fouquet „La Main droite de Dieu protégeant les fidèles des démons“ (liet. Dešinioji Dievo ranka saugo tikinčiuosius nuo demonų). Apie 1452–1460 m.

Jeanas Fouquet „La Main droite de Dieu protégeant les fidèles des démons“ (liet. Dešinioji Dievo ranka saugo tikinčiuosius nuo demonų). Apie 1452-1460 m. Metropolitan Museum of Art nuotrauka.

Šioje XV a. iliustracijoje vienas garsiausių ankstyvojo prancūziškojo renesanso menininkų Jeanas Fouquet vaizduoja demonus, skriejančius virš Dievo Motinos katedros. Tikinčiuosius nuo jų gelbėja iš dangaus pasirodžiusi Šventoji Dvasia. Dešinėje matome Sen Mišelio tiltą. Daugelio meno istorikų teigimu, ši knygos iliustracija – puikiai atspindi tuometinio Paryžiaus vaizdą.

Jean-François Depelchin „Vue intérieure de la cathédrale Notre-Dame“ (liet. Žvilgsnis į Dievo Motinos katedros vidų). 1789 m.

Jean-François Depelchin „Vue intérieure de la cathédrale Notre-Dame“ (liet. Žvilgsnis į Dievo Motinos katedros vidų). 1789 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Šis 1789 metų paveikslas siūlo pažvelgti į katedros vidų per Prancūzijos revoliuciją. Šis laikotarpis buvo išties tamsus Dievo Motinos katedrai: pastatas išgyveno daugybę vandalizmo aktų. 1793-iaisiais, „proto kulto“ metu, šventovė tapo sandėliu. Pastatas sugrąžintas Bažnyčiai 1802 metais. Renovacijos darbai neprasidėjo iki 1843-iųjų, juos vykdė architektas Eugène’as Viollet-le-Ducas. Darbai užtruko beveik 20 metų.

Jacques-Louis David „Sacre de l’empereur Napoléon Ier et couronnement de l’impératrice Joséphine dans la cathédrale Notre-Dame de Paris“ (liet. Imperatoriaus Napoleono pašventinimas ir imperatorienės Josephine’os inauguracija Paryžiaus Dievo Motinos katedroje). 1806–1807 m.

Jacques-Louis David „Sacre de l’empereur Napoléon Ier et couronnement de l’impératrice Joséphine dans la cathédrale Notre-Dame de Paris“ (liet. Imperatoriaus Napoleono pašventinimas ir imperatorienės Josephine’os įnauguracija Paryžiaus Dievo Motinos katedroje). 1806-1807 m.

Vienas iš labiausiai mitinių darbų, kabančių Luvro muziejuje, Paryžiuje. Šis dešimties metrų ilgio paveikslas vaizduoja imperatorių Napoleoną, kurio karūnacija įvyko 1804 m. gruodžio 2-ąją dieną. Tradiciškai Prancūzijos karaliai buvo karūnuojami Reimse, tačiau Napoleonas pasirinko visiškai kitą kelią – Paryžiaus Dievo Motinos katedra buvo išpuošta iškilmėms. Gotikiniai elementai, tuo metu laikomi senais ir prastos būklės, buvo uždengti.

Eugène Delacroix „La Liberté guidant le peuple“ (liet. Laisvė, vedanti tautą). 1831 m.

Eugène Delacroix „La Liberté guidant le peuple“ (liet. Laisvė, vedanti tautą). 1831 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Žymus prancūzų tapytojas Eugène Delacroix pasirinko žymiuosius Dievo Motinos katedros bokštus kaip žymę, kuri nurodė į vietą, kurioje vyksta revoliucija. Daugybę Prancūzijos įvykių mačiusi katedra stebi ir šiame paveiksle vykstantį veiksmą – ją galite pamatyti viršutiniame dešiniajame paveikslo kampe. Katedra atrodo neįveikiama netgi revoliucijos chaose.

Charles Meryon, „Notre-Dame de Paris“ (liet. Paryžiaus Dievo Motinos katedra). 1854

Charles Meryon, „Notre-Dame de Paris“ (liet. Paryžiaus Dievo Motinos katedra). 1854 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Šis raižinys yra datuojamas 1854 m. Atrodo, kad katedra yra centrinis, visus užgožiantis pastatas ir šiame vaizde, ir visame Paryžiuje. Kontrastas tarp tuštumos ir milžiniško objekto atrodo neįtikėtinas, nes puikiai žinome, kad dabar katedra yra apsupta daugybės pastatų.

William-Adolphe Bouguereau „La Bohémienne“ (liet. Bohemietė). 1890 m.

William-Adolphe Bouguereau „La Bohémienne“ (liet. Bohemietė). 1890 m.

Ant jaunos romų mergaitės kelių guli smuikas, ji basa, į mus įsmeigtas jos liūdnas žvilgsnis. Tikėtina, kad tapydamas šią merginą menininkas turėjo galvoje ir Victoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ heroję Esmeraldą. Kūrinį autorius nutapė 1831 m. Galima būtų galvoti, kad liūdnos merginos akys nurodo ir romane Esmeraldą pasiglemžusį šiurkštų likimą. Katedra matoma paveikslo dešiniajame viršutiniame kampe.

Maximilien Luce „Le Quai Saint-Michel et Notre-Dame“ (liet. Sen Mišelio krantinė ir Dievo Motinos katedra). 1901 m.

Maximilien Luce „Le Quai Saint-Michel et Notre-Dame“ (liet. Saint Michelio krantinė ir Dievo Motinos katedra). 1901 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Šis Maximilieno Luce paveikslas atrodo džiugus ir lengvas. Puantilizmo srovės dailininko pasirinkta technika suteikia katedrai jai nebūdingo lengvumo ir grakštumo. Fone paryžiečiai rūpinasi savo reikalais, o tarp jų – menininkas, ieškantis įkvėpimo. Šis žvilgsnis į Dievo Motinos katedrą – naujas ir netikėtas.

Paul Signac „Le Pont des Arts“ (liet. Menų tiltas). 1912 m.

Paul Signac „Le Pont des Arts“ (liet. Menų tiltas). 1912 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Prancūzų tapytojas Paulis Signacas mylėjo Paryžių ir Senos upę. Šiame paveiksle jis atkreipia mūsų dėmesį į mėgstamiausią tiltą per Senos upę. Šiame subtiliame peizaže pasirodo ir Dievo Motinos katedros siluetas – bokštai ir XIX a. architekto Eugène’o Viollet-le-Duco iškelta smailė. Katedra tarsi iliuzija išnyra paveikslo horizonte.

Albert Marquet „Vue de Notre-Dame sous la neige“ (liet. Dievo Motinos katedra sniege) Apie 1928 m.

Albert Marquet „Vue de Notre-Dame sous la neige“ (liet. Dievo Motinos katedra sniege) Apie 1928 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Fauvistas Albert’as Marquet tapė Dievo Motinos katedrą žvelgdamas pro kukliai gyvenančių kambarinių langus. Nors ir skirtingai. Nostalgiškas, kartkartėmis niūrus, bet ir netikėtas katedros vaizdas primena apie praėjusius laikus.

Pablo Picasso „Notre-Dame de Paris“ (liet. Paryžiaus Dievo Motinos katedra). 1954 m.

Pablo Picasso „Notre-Dame de Paris“ (liet. Paryžiaus Dievo Motinos katedra). 1954 m. Wikipedia.org nuotrauka.

Dievo Motinos katedra taip pat įkvėpė ir maištingąjį ispaną Pablą Picasso. Picasso tapė katedrą net kelis kartus, o šis 1954 m. darbas pateikia asmeninę, žaismingą, džiaugsmingą ir šventišką pastato ir jo apylinkių versiją. Atsisakydamas realistinės vaizdavimo perspektyvos, autorius suteikė pastatams, tiltui ir katedrai visiškai nebūdingas spalvas – geltoną ir rožinę – tarsi jie būtų išpuošti kalėdinėmis girliandomis.

Pagal beauxarts.com parengė Kristina Tamelytė