Balandžio 18 d. – palaimintasis Andriejus iš Monterealės. Mašioni (Italija), 1402/04 – Monterealė (Italija) 1479 m. balandžio 18 d.

Gimė nepasiturinčioje šeimoje apie 1402/4 metus. Keturiolikos metų įstojo į netoliese buvusį Monterealės augustinijonų vienuolyną.

1431 m. studijavo teologiją Riminyje, o vėliau Paduvoje ir Feraroje, įgydamas teologijos magistro laipsnį. Du kartus, 1453 m. ir 1471 m., buvo išrinktas Umbrijos provincijolu. Greta savo tiesioginių pareigų atsakomybės už vienuolynus bei teologijos dėstymą, jam tekdavo ir kitų delikačių užduočių. Dėl neabejotino Andriejaus teisingumo Ordino generolas ne kartą jį paskirdavo savo vikaru, siųsdamas atkurti regulos gyvenimą vienuolynuose.

Šis uždavinys, žinoma, suteikė jam nemenkų kančių, sukėlė nesusipratimų. Būdamas Sienos prioru bei studijų regentu, atsisakė abiejų pareigybių tikriausiai dėl jam mestų kaltinimų, kuriuos keletas vienuolių pasiuntė į Romą. Nėra žinoma, kas paaiškėjo patikrinus faktus, tačiau yra išlikęs tėvo generolo Massari iš Korio, 1463 m. ėjusio Perudžos Studijos prezidento pareigas, laiškas, kuriame jis rašo, jog Andriejus, pakeldamas neteisybes ir rodydamas nuolatinį kantrumą, pateikė puikiausią šventumo pavyzdį („maximum ostendit exemplum sanctitatis“).

Vėlesni įvykiai patvirtina šį pagyrimą, nes 1471 metais Andriejus vėl išrenkamas provincijolu ir išlaiko aukščiausios ordino vadovybės pagarbą ir pasitikėjimą. Pastarieji ir toliau pasitelks jį, prireikus atkurti vienuolynuose teisingą regulos laikymąsi.

Paskutinius gyvenimo metus praleido Monterealės vienuolyne, kur mirė 1479 m. balandį. Buvusioje Monterealės vienuolyno bažnyčioje ir ilsisi jo palaikai.

Jo kultą patvirtino Klemensas XIII 1764 metų gegužės 11 d.

Pagal Santi, beati e testimoni