Balandžio 19 d. minime šv. Leoną IX (1002-1054), popiežių.

Jis gimė Elzase, buvo pakrikštytas Bruno vardu. Studijavo Tule ir Metce, tapo Šv. Stepono katedros Tule kanauninku, o 1027 m. – vyskupu.

Dvidešimt jo vadovavimo vyskupijai metų pasižymėjo disciplinos griežtumu ir vienuoliškų centrų reformavimu. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, giminaitis imperatorius Henrikas III paskyrė jį popiežiumi.

1049 m. vasario 12 d. Leonas užėmė šias naujas pareigas, pasikviesdamas sau patarėju Hildebrandą iš Kliuni vienuolyno. Vos tapęs popiežiumi, Leonas tuoj atleido iš pareigų tuos dvasiškius, kurie buvo sulaužę celibato įstatymą ar pardavinėjo bažnytines tarnybas.

Leonas pasmerkė Berengarijų už jo teigimą, kad įsikūnijimas negalimas, o Rytų imperatorių Mikalojų Cerularijų dėl svarbių ritualinių skirtumų nuo Lotynų Bažnyčios. Deja, šis popiežius reikšmingai prisidėjo prie didžiojo Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo.

Pats Leonas IX dažnai keliavo po Vakarų Europą. Būtent jis pasiūlė kardinolams ateityje popiežius rinkti tiesioginiu balsavimu.

Šv. Petras Damijanis ir kiti Leoną stipriai kritikavo už vadovavimą kariuomenės žygiui į Lombardiją prieš normanus. Šis žygis baigėsi nesėkmingai, pats popiežius buvo uždarytas į Benevento kalėjimą. Mirė Leonas Romoje tuoj po išlaisvinimo.

Pagal „Šventųjų gyvenimai“