Eugene Burnand. Mokiniai Petras ir Jonas skuba prie kapo prisikėlimo rytą. (apie 1898 m.)

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. 
    Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo. 
    Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato numestas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis numestą, bet suvyniotą atskirai. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

Skaitiniai ABC (157)

Apd 10, 34. 37–43: Su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių

Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! / Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Kol 3, 1–4: Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus

   arba 1 Kor 5, 6b–8: Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauji

† Jn 20, 1–9: Jis turėjo prisikelti iš numirusių

   arba † Lk 24, 1–12: Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

   arba vakare galima imti † Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną


Sekmadienio homilijos autorius - vysk. Darius Trijonis

Bernardinai.TV