Šv. Soteras mirė 174 m. ir buvo palaidotas Kaliksto katakombose Romoje. Ant jo kapo užrašyti žodžiai: „Popiežiau šventasis Sotere, artimo Meilės Mokytojau, melskis už mus!“

Balandžio 22 d. minime šv. Soterą (m. 175), popiežių.

Jis gimė Fondije, Italijoje, 166 m. pakeitė popiežių šv. Anicetą.

Soteras krikščionims buvo kaip tikras tėvas, padėjo vargšams; ypač rūpinosi pasmerktaisiais dirbti kasyklose. Dažnai taip būdavo baudžiami krikščionys, nesutikę išsižadėti tikėjimo. Šie drąsūs krikščionys kentė nuolatinį badą ir beveik neturėjo poilsio.

Kiti suimti tikintieji buvo laikomi surakinti kalėjimuose. Gerasis popiežius Soteras darė viską, siekdamas palengvintų jų kančias.

Stengėsi paremti ir toli nuo Romos gyvenusius tikinčiuosius. Šis didis popiežius buvo maldos žmogus. Visi krikščionys mielai klausėsi jo aiškinamų religinių tiesų, apie kurias jis kalbėdavo su meile. Soterui teko pareiga priešintis montanistų erezijai.

Persekiojamuosius Soteras drąsino kantriai priimti kankinimus ir net mirti už Jėzų, užuot aukojus netikriems dievams. Nors teigiama, kad Soteras pats paaukojo gyvenimą už Jėzų po dešimties popiežiavimo metų, tačiau nėra patikimų duomenų, kad šis popiežius tapo kankiniu. Bet kuriuo atveju, jis visiems laikams paliko bebaimio ir mylinčio ganytojo pavyzdį.