Balerinos kojos – aukščiau dangaus. Elvinos Baužaitės asmeninio archyvo nuotrauka
Elvina Baužaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Autorė skiria šią esė Tarptautinei šokio dienai, tai jos – niekada nešokusios – šokio pajauta, išgyvenimas, įprasminimas savimi.

Balerinos jausmas. Naktis. Pusiaunaktis. Atsibundi ir jauti plaukuose įvaržą. Susukta kuodo guma taip suveržusi įtemptus, glotniai prispaustus plaukus, kad... Ak! Kaip norėtųsi juos paleisti, išardyti kuodą. Juk kiekviena mergaitė, mergina, moteris, eidama miegoti, nakčiai išpina kasas, išardo kuodą, išleidžia, paleidžia plaukus laisvėn, juos iššukuoja ir it karalaitė plačiai paskleidžia, garbanas paguldo ant pagalvės, leidžia joms nuvilnyti bangomis tarytum jūrai ir ilsėtis, kerint grožiu naktį. O aš ne. Manieji plaukai dieną ir naktį turi būti sušukuoti, surišti, kad nesiveltų, kad netrukdytų. Ak, kaip norėtųsi dabar pakelti ranką, nutraukti gumą ir išleisti, paleisti plaukus, pajausti laisvę – begalinę, beribę.

Ne, gerai, kad jaučiu įtemptus plaukus, tampriai įveržtą gumą, laikančią stipriai susuktą kuodą. Gerai! Balerina! Įsivaizduoji, kaip jai, jaunai šokėjai, pirmąkart išėjus į sceną šokti „Gulbių ežere“ – būti gulbe... – kaip jai gera jausti kuoduką, jausti pėdų skausmą, jausti suveržtą korsetą, kuris, atrodo – šarvai, spaudžiantys krūtinę, visą tave, net įkvėpti sunku. Bet – koks gėris! Kokia laimė! Aš gulbė! Nesvarbu, kad dvyliktoji, kad scenos gilumoje – ne Odeta-Odilija, ne, dar ne... Bet jau scenoje, jau gulbė, esu ji, ir šį vakarą aš sau esu ji – viena ir vienintelė – ypatingoji! – mano pasirodymas. Tai byloja jaudulys ir visas kūnas, kuris nusėtas šiurpo tampant ja, juste juntant dygstančias, išaugančias plunksnas.

Pirmasis gulbės vakaras – jauti kojose, kojomis, pirmąkart dėvinčiomis, avinčiomis puantus, jau ne repeticijose, jau ne salės veidrodžio akivaizdoje, o žiūrovų akims, jų akyse. Tas ypatingasis sijonėlis, tas suveržtas korsetas, tas nupudruotas veidas, grimo kaukė, ir tas balerinos kuodukas, prismaigstytas, susmaigstytas šimtais segtukų, ir ta įtempta veržiančioji guma.

Balerinos kuodukas, kurį jausdama šią naktį, mėnesienos sutemų akivaizdoje, esu laiminga. Įkūniju baleriną – šokančią sielą. Balerina įsikūnija manyje. Šokanti siela negalios kūne prikelia, pakelia, ir skrieji laiminga scenos grindimis, virš jų... Išgyveni baletą savimi. Jo esmę jauti savyje. Būti balerina – taip reta, taip žavinga, taip ypatinga. Vidurnakčio tamsos tyloj įvarža plaukuose – išgyvenimo kelionė, jutimo ir jausmo dovana. Esaties, būties kismas ir laisvė – išjausti, išgyventi Ją – gulbę, Ją – baleriną. Šokti be žemės, aukščiau dangaus – užtenka vien jausti giliau...

Ir balerina!..

Balerinos jausmas.

Elvinos Baužaitės asmeninio archyvo nuotrauka

Gyvenimo repeticijų primabalerina

Kai kūnas yra visiškos negalios, kai negali pajudėti, nė piršto pajudinti... Kai netgi kalbėti negali, kvėpuoti padeda aparatas, o reikia atlikti procedūras – higienos ritualus. Gulinčiam kūnui reikia vandens, reikia muilo, reikia jį prausti, reikia keisti patalynę, kad tu – žmogau, dienas leistum baltoje patalynėje, nepaisant to, kad dažnai tavyje juoda, kad mintys juodos, kad siela verkia, nes gyvenimas atgręžė tamsiąją pusę tau.

Taip, tu nejudi, padaryti pati nieko negali. Ir tavęs neklausia. Ateina žmonės – svetimi, nepažįstami, ir tave apnuogina, išrengia, nukloja, atidengia, lieki visiškai nuoga – kūnu, bet ne siela, kuri iš pradžių verkia, gailisi savęs – tavęs, priešinasi, bando, nori nesutikti, nepripažinti, kad tai vyksta, kad tai – tiesa gyvenimo tikrovės, o tada staiga – „Ir gerai!“

Balerinos jausmas. Tu – balerina, tai – tavo šokis, tavoji šokio versija – vaidmuo gyvenimo scenoje, ir jį tu įkūnysi, išpildysi geriausiai, kaip tik gali, kaip įmanoma, daugiau, negu įmanoma – be ribų! Tu – tobuliausia balerina. Balerinos idealas. Taip išmoksti atsitolinti ir žvelgti į save kaip aktorę – vaidmens kūrėją, ir kuo sudėtingesnės sąlygos, kuo nemalonesnės aplinkybės, kuo jos daugiau reikalauja iš tavęs – reikalauja fiziškai, reikalauja dvasiškai, emociškai – tuo geriau, tuo labiau tobulėji, tuo sudėtingesnę choreografiją imi išpildyti, įprasminti savimi – išgyventi tobuliau.

Einant laikui tas balerinos jausmas tavyje vis labiau įsirašo ir išskaidrėja, ji, ta gyvenimo šokėja, pamažu virsta primabalerina – pirmąja – vienintele – balerina žvaigžde. Taip kojų plovimas dubenyje įgauna pakylėjimo prasmę, tampa šventu ritualu. Buvimas vandenyje – didis malonumas, tačiau ilgainiui, kūnui vis labiau deformuojantis, pirštams užlinkstant nevalingai, ima skaudėti, pėdos remiasi į dubens kraštą, ir tai tampa išbandymu – kančia, tačiau vanduo, apkabinantis, ramina, kenti ir kartu mėgaujiesi – šventi tą ritualą, kai visas dėmesys, meilė – tau.

Kojos – nevaikščiotos niekad, neliečiančios žemės, nedėvinčios spaudžiančių batų, suveržtų puantų, išmylimos kaip brangiausia vertybė – viena ir vienintelė – jos – gyvenimo balerinos. Citrinmedžio žiedų ir orchidėjų pienelis, laukinių levandų eterinis aliejus – tau – balerina! Šok gyvenimą, šok save – būk, kas esi.

Taip virstama balerina, taip tampama pirmąja – balerina žvaigžde. Kai gyvenimo bandymai ir išbandymai, iššūkiai, sudėtingiausios aplinkybės, kai negalios kūnas visiškoje rimtyje, kai jis, rodos, toks tolimas visiems standartams, grožio idealams, gyvas tik kitų rankose, kai tu netgi žodžio ištarti negali, kai srūva ašaros iš nuovargio, skausmo, iš apmaudo ir savigailos, kai net ir seilių nuryti negali, ir jos teka, ir tau jau netgi nebesvarbu...

Kai naktis, nutirpsta rankos, kojos, pajudėti negali; kai, rodos, pagalvė tampa kieta kaip akmuo, spaudžia, o tu nieko pakeisti negali, esi visiškoje kūno rimtyje, nenori drumsti aplink nusileidusio miego tylos, lauki, kenti, ir tada – minties galia! Tu suvoki, žinai – visa tai yra repeticija, tavoji kasdienė baleto pamoka, idant sušoktum geriausiai, idant taptum geriausia, pirmiausia verta šokti vakarą spektaklį, tada verta pagrindinio vaidmens, tada verta būti balerina žvaigžde...

Ir taip vieną dieną tampi ja – primabalerina.

Visus šokio meno kūrėjus, visus savais gyvenimais išpildančius asmenines unikaliąsias choreografijas su Tarptautine šokio diena!