EPA nuotrauka

Spaudos  konferecijoje lėktuve popiežius Pranciškus kalbėjo apie susitikimus su Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos gyventojais, komentavo Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių santykius.

Kalbėdamas apie ką tik aplankytas Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją popiežius sakė, kad nepaisant kaimynystės ir panašumų, tai dvi gana skirtingos valstybės. Bulgarija didžiuojasi savo daugiaamže istorija. Šiaurės Makedonija savarankiška valstybe tapo visai neseniai, tačiau ir ji, kaip tauta, turi ilgą istoriją. Ji buvo tarsi vartai, pro kuriuos krikščionybė atėjo į Vakarus. Pokalbis su Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu Neofitu buvo „tikras grožis“ ir „ugdanti patirtis“. Pranciškus taip pat paminėjo jam atmintin įstrigusią Šiaurės Makedonijos prezidento frazę apie pagarbą, o ne tik pakantumą, žmogaus išpažįstamai religijai. 

Kroatijos dienraščio korespondentė paklausė popiežiaus nuomonės apie Serbijos Ortodoksų Bažnyčios nepritarimą buvusio Zagrebo arkivyskupo palaimintojo Alojzije Stepinaco galimai kanonizacijai.

Prieš atsakydamas į šį konkretų klausimą, popiežius pirmiausia pažymėjo, kad Katalikų Bažnyčios santykiai su visomis Ortodoksų Bažnyčiomis yra geri ir kad netrūksta geros valios. „Nuoširdžiai jums sakau, kad patriarchai, su kuriais esu susitikęs, yra Dievo žmonės“. Dievo žmogus yra Bulgarijos Bažnyčios patriarchas Neofitas; Dievo žmogus yra Gruzijos patriarchas Elijas. Dievo žmogus yra Baltramiejus. Dievo žmogus yra Kirilas. „Jūs galėtumėt paprieštarauti: bet juk šitas turi trūkumų, anas per daug politikuoja, o dar kitas turi kitų ydų. Visi jų turime. Aš irgi. Tačiau man patriarchai yra broliai ir kai kurie iš jų – leiskite pasakyti – tikrai yra šventi Dievo žmonės. Ir tai yra labai svarbu. Aišku, yra ir istorinių problemų, kartais labai senų, dėl kurių mūsų Bažnyčios nesutaria.“

Pasak popiežiaus, būtent tokie istoriniai nesutarimai yra ir nepritarimo Zagrebo arkivyskupo kanonizacijai priežastis. „Stepinacas buvo dorybingas žmogus, dėl to Bažnyčia jį paskelbė palaimintuoju. Galime jam melstis kaip palaimintajam“, – sakė popiežius. Kanonizacijos proceso metu atsirado ne iki galo išsiaiškintų istorinių klausimų. Sprendimą dėl kanonizacijos priima popiežius. Tai labai didelė atsakomybė. Pranciškus sakė, kad jis daug apie tai galvojo, meldėsi ir galiausiai nusprendė paprašyti Serbijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Irenėjaus pagalbos. Ireniejus – didis patriarchas. Jis sutiko padėti, sakė Pranciškus. Buvo sudaryta istorikų komisija. „Ir Irenėjus, ir aš norime žinoti tiesą, nenorime, kad būtų padaryta klaidų. Kam gi būtų naudingas šventumo pripažinimas, jei prieš tai nebūtų gerai išsiaiškinta tiesa?“ Tad komisija tęsia darbą, siekdama gerai išnagrinėti tai, kas kėlė neaiškumų. „Aš nebijau tiesos. Aš bijau tik Dievo teismo“, –  sakė Pranciškus.

Spaudos konferencijoje lėktuve popiežiaus paklausta ir apie kitos komisijos darbą. Jau prieš keletą metų buvo sudaryta komisija, kurios tikslas – išsiaiškinti ar pirmaisiais Bažnyčios amžiais buvo moterų diakonato tarnystė. Popiežius atsakė, kad komisija dirbo beveik dvejus metus ir nesugebėjo pasiekti vieningų išvadų. Žinome, kad pirmųjų amžių Bažnyčioje buvo moterys diakonės, tačiau nežinome, ar ir joms buvo teikiami tokie pat šventimai kaip diakonams vyrams. Kol kas neturime vieningos nuomonės. Reikia tai dar išsiaiškinti.