Simona Merkinaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Demokratija išgyvena krizės laikotarpį. Nuo JAV iki Lenkijos ir Vengrijos valdantieji demonstruoja nepagarbą demokratiniam procesui arba tiesiog siekia jį pajungti savo valdžios konsolidacijai. Lietuvos valdančiosios daugumos inicijuotas referendumas dėl Konstitucijos 55-ojo straipsnio pakeitimo, sumažinant Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121, yra ne kas kita kaip mūsų demokratinės santvarkos išbandymas. Jei referendumas įvyks ir rinkėjai pasisakys už parlamento narių skaičiaus mažinimą, seimūnų skaičius iš tiesų turės būti mažinamas, nes referendumas nėra patariamasis.

Pats referendumas inicijuotas paskubomis. Seimas ypatingos skubos tvarka dėl jo nutarė vasario 14 d. Iniciatoriai – valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Referendumas vyks kartu su pirmojo turo į prezidento postą balsavimu ir dar vienu balsavimu dėl Konstitucijos pakeitimo – dvigubos pilietybės įteisinimo. Taigi gegužės 12-ąją turėsime spręsti dėl dviejų pagrindinio įstatymo pataisų. Vien tai demonstruoja nerimtą požiūrį į Konstituciją ir jos braižomas bendro sugyvenimo gaires. 

Tiesą sakant, abu šie balsavimai savo svarba ir svoriu nusveria balsavimą dėl prezidento, kurio galios yra nustatytos ir apribotos pagrindiniu šalies įstatymu. O pakeitus Konstitucijos 55-ąjį straipsnį, pasikeis politinio atstovavimo galimybės. Parlamentas yra pagrindinė piliečių pažiūroms bei interesams atstovaujanti institucija. Parlamentas yra savotiškas „turgaus aikštės“ atitikmuo modernioje valstybėje. Tai erdvė, kurioje turėtų būti iškeliamos ir diskutuojamos dažnai konkuruojančios vizijos apie valstybės ateitį. Taip, dažnai parlamentarų diskusijos lėkštos, vaikomasi populiarumo balsų ir priimami mažai informuotus sprendimus. Tačiau, jei prie vandenyno viduryje esančio laivo vairo nėra išmintingo kapitono, ar tai reiškia, kad vienintelis sprendimas – nuskandinti laivą?

Pagaliau Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė valstybė. Daugelis demokratijų susiduria su atstovavimo problemomis ir rinkėjų apatija, o kur dar naujieji iššūkiai, susiję su socialinėmis medijomis ir informacijos pertekliumi bei įvairiomis konspiracijos teorijomis, kurios ne tik apsunkina atstovavimą pagal XX a. nustatytas taisykles ir tradicijas, bet ir susitarimą tarp renkamų atstovų.

Nuotraukos autorius Paulius Peleckis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Akivaizdus valdančiųjų nesupratimas, kad piliečio teisė į atstovavimą yra pamatinė, rodo referendumo iniciatorių argumentas, kad Seimo mažinimą pagrindžia Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas. Realiai Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, skaičius sumažėjo labai nežymiai. Tai reiškia, kad piliečiai, kurie šiuo metu negyvena Lietuvoje, pagal referendumo iniciatorius, neturi teisės į atstovavimą, t. y. neturi teisės pasinaudoti Konstitucijos teikiamomis piliečių teisėmis ir laisvėmis.

Atstovavimo apimtims, skaičiuojant visus piliečius, o ne gyventojus realiu laiku Lietuvoje, nepakitus, argumentas už parlamento mažinimą, galėtų būti grindžiamas atsakant į klausimą, kodėl Konstitucijoje numatyta atstovavimo sistema apskritai yra tinkama ar netinkama Lietuvos valstybei. Tačiau tai per daug sudėtinga diskusija, kurios neįmanoma įsprausti į populistinį šūkį „efektyvinkime valdymą“. Ironiškai galima sakyti, kad valdantieji ištikimai laikosi savo rinkimų pažado ir į valstybę žvelgia kaip į ūkį, kurį reikia kuo efektyviau administruoti. Išties, referendumo iniciatoriai nesibodi populistinės retorikos teigdami, esą parlamentarų skaičiaus mažinimas leis sutaupyti valstybės lėšų. Tai labai abejotinas argumentas, ir pagaliau taupyti nederėtų demokratinio proceso sąskaita.

Pakeitus Konstitucijos 55-ąjį straipsnį, sumažės ne tik Seimo narių skaičius, bet ir seimūnų dauguma, reikalinga toliau keisti pagrindinį įstatymą, bus paprasčiau vienašališkai skirti Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus. Taigi susitrauks pats demokratinis procesas, reikalaujantis kuo platesnio įvairių perspektyvų atstovavimo, priimant valstybę ir jos santvarką liečiančius klausimus. Paprastai kalbant, šis pakeitimas suteikia įrankius deformuoti demokratinę santvarką jos pačios įrankiais. Potencialiai iš pakeitimo laimi tie, kurie yra valdžioje.

Referendumą inicijavusi valdančioji dauguma per savo valdymo laikotarpį aiškiai ir pakartotinai demonstruoja nepagarbą demokratiniam procesui. Nuo premjero išpuolių prieš žiniasklaidą, tarsi nesuvokiant, kad esi atskaitingas visuomenei ir piliečiai turi teisę į informaciją apie Vyriausybės veiklą, iki nuolatinės kovos su opozicija. Štai prieš kelias dienas Ramūnas Karbauskis grasino, kad, partijos remiamam kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pralaimėjus, LVŽS galimai trauksis iš valdžios.

Be abejo, tai gali būti grynai pasisakymas iš išskaičiavimo, bandymas dar kartą suaktyvinti ir mobilizuoti savo rinkėjus. Tačiau kiekviename pasakyme galima įžvelgti ir nesuvokimą arba dar blogiau – paprasčiausią nepagarbą demokratiniam procesui. Konstitucija numato valdžių padalijimą, tuo tarpu ponas Karbauskis suponuoja, kad valdymas įmanomas tik vienai partijai užėmus visus pagrindinius valdžios postus, jog neįmanomas dialogas ir kompromisas tarp skirtingų valdžios institucijų, o politiniai nesutarimai tarp pozicijos ir opozicijos jam tėra žaidimai. Ši valdančioji dauguma ne kartą įrodė, kad politinius oponentus laiko priešais, o partijos viduje bizūnu dorojamasi su tais, kurie išdrįsta nesilaikyti vadovybės nustatytos linijos.

Todėl, matyt, iškalbingiausia iliustracija čia galėtų būti pačių valdančiųjų valstybės vizija, artima Naisių utopijai. Tai absoliuti darna, kurią garantuoja vadas, besirūpinantis savo pavaldinių gerove. Ši harmonija iš principo negalima ten, kur egzistuoja skirtingi požiūriai į laisvę, teisingumą, religiją – taigi demokratinėje valstybėje. Vienintelis būdas tokią darną pasiekti – eliminuoti perspektyvų daugį, pavyzdžiui, sumažinant politinius sprendimus priimančiųjų skaičių.

Autorės pastaba: balsuojant prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą, referendume yra viena didinama jo įvykimo galimybė (kad referendume siūloma nuostata būtų priimta, jai turi pritarti daugiau nei pusė piliečių, dalyvavusių referendume, ir ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Atėjus balsuoti galima imti biuletenius dėl prezidento, pilietybės, o biuletenio dėl Seimo narių skaičiaus atsisakyti.