Josh Appel/Unsplash

Nėra kur pastatyti automobilį, norint patekti į rinkimų apylinkę reikia lipti laiptais, balsavimo kabina mažytė – netelpa vežimėlis, o biuleteniui pažymėti skirtas stalviršis yra aukštai, nepavyksta jo pasiekti. Su panašiomis problemomis per rinkimus susidurdavo daugelis sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių, nekalbant, pavyzdžiui, apie neregius ar silpnaregius žmones, kurie iki šiol negalėjo pasinaudoti rinkimų teise be kito asmens pagalbos, ar įvairias kitas neįgaliųjų grupes.

Tačiau situacija Lietuvoje po truputį keičiasi. Visų pirma 2010 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurioje, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti, kad neįgalieji turės lygias galimybes dalyvauti politiniame gyvenimebei pasirūpinti, kad rinkimų patalpos, procedūros ir medžiaga būtų prieinama neįgaliesiems. Anot Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilės Juodkaitės, tikrasis lūžis buvo po 2016 metų Seimo rinkimų dviejų judėjimo negalią turinčių asmenų laimėta byla – teismas pripažino, kad savivaldybės ir Vyriausioji rinkimų komisija turėjo užtikrinti galimybes jiems dalyvauti rinkimuose.

D. Juodkaitė pažymi, kad po to Vyriausioji rinkimų komisija ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti galimybes neįgaliesiems taip pat išreikšti savo valią rinkimuose. Pavyzdžiui, artėjant Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams paskelbė, kad neįgaliems žmonėms bus pritaikyta net 69 proc. rinkimų apylinkių. Vis dėlto pokytis ne toks greitas, kaip norėtųsi. Nors oficialioji statistika rodo, kad fizinis rinkimų apylinkių prieinamumas gerėja, pasak D. Juodkaitės, dėl kokybės nėra aišku. „Vien tai, kad apylinkė pažymėta neįgaliojo ženkliuku, dar nereiškia, jog ji iš tiesų yra pritaikyta“. Lietuvos negalios organizacijų forumas atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad 2018 metų savivaldybių tarybų rinkimuose iš 151 Vilniuje buvusių rinkimų apylinkių tik 56 (37 proc.) buvo pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo negalią. „Rekomenduojame panaudoti paprasčiausius būdus: nepritaikytas rinkimų apylinkes perkelti į šalia esančius pritaikytus pastatus, pastatų, kuriuose nėra liftų, antruose aukštuose įrengtas rinkimų apylinkes perkelti į pirmuosius aukštus, jei jie prieinami neįgaliesiems, įrengti nuolydžius nuo bordiūrų prieigose, automobilių parkavimo aikštelėse, nes šios kliūtys tampa dažna problema patekti į pritaikytą pastatą ir pan.“, – teigiama tyrime.

Vyriausioji rinkimų komisija ieško galimybių sudaryti sąlygas savarankiškai balsuoti ir neregiams bei silpnaregiams – jie biuletenį galės perskaityti Brailio raštu. Iki šiol jiems buvo siūloma į balsavimo kabiną drauge vestis patikimąasmenį. Aklųjų raštu spausdinamas ne pats biuletenis – tai galėtų pažeisti balsavimo konfidencialumą, – tačiau paprastam biuleteniui pritaikyta speciali įmautė, kuri po balsavimo liks rinkėjui – į urną keliaus tik jo pažymėtas biuletenis. Politinis gyvenimas tampa prieinamesnis ir kurtiesiems – jau nuo 2016 metų LRT transliuojami debatai yra verčiami į gestų kalbą.

Charles PH/Unsplash nuotrauka

Daugiausia klausimų kyla dėl protinę negalią turinčių žmonių. Lietuvoje šiuo metu yra 3915 asmenų, kurie yra pripažinti neveiksniais ir dėl to išbraukti iš rinkėjų sąrašų. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus į dabar Lietuvoje galiojančią tvarką žvelgia kritiškai: „Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Vokietija visai neseniai suteikė teisę balsuoti visiems piliečiams, nepriklausomai nuo to, kokią negalią jie turi“. Anot eksperto, balsuoti rinkimuose yra neatimama kiekvieno piliečio teisė. Jis teigia, kad esama priemonių, padedančių rinkimuose savo valią išreikšti ir intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems rinkėjams – pavyzdžiui, tai, kas angliškai vadinama easy read (lietuviškai – lengvai suprantama) kalba, kuri Lietuvoje yra beveik nematytas dalykas. „Mes visiškai neturime lengvai suprantamos kalbos specialistų, kurie sugebėtų perduoti informaciją intelekto negalią turinčiam žmogui, – pasakojo J. Ruškus. – Kai kuriose valstybėse yra lengvai suprantami biuleteniai, tad net ir dauguma intelekto negalią turinčiųjų gali balsuoti savarankiškai. Politinis dalyvavimas yra kiekvieno žmogaus teisė, negalima diskriminuoti neįgalaus žmogaus, nesvarbu, kokia negalia būtų.“

23-ejų metų neįgalų sūnų auginanti Dalia neseniai buvo nustebinta, paštu gavusi sūnui skirtą kvietimą balsuoti, nors jam yra teisiškai pripažintas neveiksnumas. Anot jos, rinkėjo korteles, skirtas neveiksniems suaugusiems vaikams, gavo ir keletas kitų šeimų. „Iš pradžių gražiai pasijuokėme, paskui buvo pikta, – pasakojo Dalia. – Jis turi sunkią protinę negalią, nemoka nei rašyti, nei skaityti, labai minimaliai kalba.“ Ši istorija atsidūrė ir Šiaulių televizijos reportaže, kuriame VRK pirmininkė Laura Matijošaitytė teigė, kad nesusipratimas turbūt – Registrų centro klaida.

Paklausta ar jai, kaip kasdien būnančiai su negalią turinčiu žmogumi, svarbu, kad kiekvienas, net ir sunkią intelekto ar psichosocialinę negalią turintis, asmuo galėtų balsuoti, ji sakė, jokio pažeminimo dabartinėje sistemoje nematanti: „Jei jis yra neįgalus, nesupranta, ką daro, juo gali bet kas pasinaudoti, jis gali su viskuo sutikti. Savo nuomonės jis tikrai nepareikš (…), nors yra mamų, globėjų, kurios teisiškai netvarko neveiksnumo ir veda protinę negalią turinčius vaikus balsuoti, pati su vaiko ranka padeda kryželį, tarsi suteikia vaikui pramogą dalyvauti rinkimuose, bet man tai nepriimtina.“

Nathan Anderson/unsplash.com

Protinę negalią turinčių asmenų balsavimas Lietuvoje vis dar yra labai neaiškus dalykas. Nors dar 2010-aisiais Seimas ratifikavo JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje numatoma, jog visi be išimties, taip pat ir protinę negalią turintys asmenys, turi turėti teisę balsuoti, teisiškai pripažinus neveiksnumą, balsavimo teisė yra atimama. Akivaizdu, kad, norint suteikti intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims galimybę dalyvauti rinkimuose, neužtenka paprasčiausiai panaikinti neveiksnumo – reikia imtis priemonių, padedančių išvengti manipuliavimo ir ieškoti būdų suteikti informaciją jiems prieinama forma.

Nors yra daugybė dalykų, kuriuos dar būtų galima patobulinti, situacija keičiasi į gerąją pusę. Fizinę negalią turintieji, aklieji, kurtieji vis turi vis daugiau galimybių be kliūčių išreikšti valią rinkimų apylinkėse, jie, kaip ir visi kiti piliečiai, gali gauti informacijos apie rinkimus. Demokratija reiškia, jog visi šalies piliečiai turi teisę dalyvauti politiniame gyvenime. Negalia neturėtų būti rimta kliūtimi, galima tikėtis, kad, suteikdami galimybę rinkimuose dalyvauti visiems, padarysime vis daugiau ir daugiau.