Nuotraukos autorius Teodoras Biliūnas/BFL 
Baltijos fotografijos linija

Į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Seimo narė, buvusi finansų ministrė surinko 31,13 proc. balsų, ekonomistas – 30,95 proc. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liko trečias, surinkęs 19,72 proc. rinkėjų balsų. Jis kelis kartus viešai deklaravo dėl patirto pralaimėjimo trauksiąsis iš pareigų.

Kiti likę šeši kandidatai surinko tiek balsų: Vytenis Povilas Andriukaitis (4,79 proc.), Arvydas Juozaitis (4,69 proc.), Valdemar Tomaševski (4 proc.), Mindaugas Puidokas (2,58 proc.), Naglis Puteikis (0,79 proc.), Valentinas Mazuronis (0,65 proc.). 

Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, paklaustas apie pirmojo LR Prezidento rinkimų turo rezultatus, kalba: „Šie rinkimai yra triuškinantis R. Karbauskio ir LVŽS pralaimėjimas: pradedant neįvykusiais referendumais ir tęsiant tuo, kad S. Skvernelis nepateko į antrąjį rinkimų turą. Pralaimėjimas toks didžiulis, nes, jeigu sudėtume abiejų laimėtojų – I. Šimonytės ir G. Nausėdos – procentus, gautume 62 proc. prieš mažiau nei 20 proc. Manau, kad tokį skaudų pralaimėjimą lėmė dvi priežastys: Vyriausybės reputacija ir rinkimų kampanijos pobūdis. Vyriausybės reputaciją, matyt, nulėmė S. Skvernelio požiūris į streikuojančius mokytojus ir biudžetininkus apskritai. Šis dalykas užgožė tuos darbus, kuriuos galima būtų laikyti teigiamais Vyriausybėje: kova su alkoholio vartojimu, urėdijų reforma, Lietuvos geležinkelių pertvarka. Mokytojų steikas ir atvira panieka mokytojams, kurią reiškė ministras pirmininkas, buvo pagrindinis politinis veiksnys, pakirtęs S. Skvernelio šansus. Tačiau dar svarbesnis dalykas – kampanijos pobūdis. S. Skvernelis „pasirašė“ po R. Karbauskio aiškiai vadovaujama purvo, neapykantos ir šantažo kampanija. Joje dominavo pono Jakeliūno kliedesiai, ponios Širinskienės akmens amžiaus tyrimai, priešų paieškos. Šią pykčio kampaniją vainikavo S. Skvernelio kelionės pas kontroversiškus politikus tokius kaip R. Malinauskas ar V. Uspaskichas. „Valstiečiai“ nusipelnė šio pralaimėjimo patys – užsidirbo jį savo rankomis.“

Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Inga Juodytė/ "Transparency International" Lietuvos skyrius

Anot politikos apžvalgininko, pirmasis rinkimų turas pasižymėjo taktiniu balsavimu prieš nemėgstamą kandidatą: „Už G. Nausėdą ir I. Šimonytę kai kurie rinkėjai balsavo taktiškai: nenorėdami, kad antrajame rinkimų turie atsidurtų S. Skvernelis. Atrodo, kad tie rinkėjai, kurie balsavo už S. Skvernelį, taip pat balsavo taktiškai. Normaliomis aplinkybėmis, kai balsas ne toks svarbus, daugiau balsų turėjo surinkti populistiniai kandidatai: M. Puidokas, N. Puteikis, A. Juozaitis. Netgi tikras socialdemokratas V. Andriukaitis gavo mažiau balsų, nei turėjo. Įtariu, kad nemažai V. Andriukaičio, V. Juozaičio, M.Puidoko, rinkėjų, suprasdami, kad jų balsas prapuls, taktiškai balsavo už S. Skvernelį. Rinkėjų balsai buvo sukonsoliduoti ir sukaupti svarbiausia kryptimi – ir centro kairėje, ir centro dešinėje. Tai liudija ir V. Tomaševskio balsai – jis gavo mažiau negu įprastai.“

Antrasis LR Prezidento rinkimų turas atneš daug intrigos, sako V. Valentinavičius: „Manau, kad abiejų antrajame rinkimų ture dalyvausiančių kandidatų galimybės dabar yra vienodos. Pirmajame rate žmonės galėjo taktiniais sumetimais balsuoti už vieną ar kitą rinkėją, nes priešinosi kitam, o dabar pamatysime, kurį kandidatą rinkėjai labiau myli ir pasivargins ateiti balsuoti. Kad ir kas laimėtų, nemanau, kad laimės didele persvara, todėl laukia intriga antrame ture.“ 

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Paulius Peleckis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Lietuvos Respublikos Konstitucija, rinkėjams balsavus dėl dviejų straipsnių pakeitimo, keičiama nebus. 

Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (pilietybės išsaugojimo) įvyko. Iš viso balsavo 52,58 proc. rinkėjų, 71,78 proc. pasisakė už, 26,04 proc. – prieš. Pataisa nepriimta, nes už turėjo pasisakyti ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių. 

Referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo (Seimo narių skaičiaus mažinimo) neįvyko, nes jame dalyvavo 47,25 proc. rinkėjų. Įvykusiu referendumas būtų laikomas, jei prie balsadėžių būtų atėję bent pusė visų balsavimo teisę turinčiųjų. Iš dalyvavusių 73,7 proc. pasisakė už Konstitucijos keitimą, 23,07 proc. – prieš.

„Referendumų situacija parodo „karbauskinės“ politikos prigimtį. Referendumai žlugo todėl, kad R. Karbauskis naudojo juos kaip politinius įrankius savo tikslams siekti. Jam visiškai nerūpi nei dvigubos pilietybės klausimas, nei net Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimas. Jam rūpėjo pritraukti ir išjudinti S. Skvernelio remėjus tada, kai labiausiai to reikėjo. Referendumams buvo skirtas tik pagalbinis vaidmuo. R. Karbauskis ir seniau naudojo referendumus savo tikslams siekti: tiek referendumą dėl žemės pardavimo, tiek dėl Visagino atominės elektrinės. Tokie žingsniai atrodo labai nesąžiningi ir taip pat labai gaila, nes referendumas dėl pilietybės, mano galva, buvo svarbus “, – kalbėjo Virgis Valentinavičius.

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Aktyvumas šiuose rinkimuose buvo 56,46 proc. Sekmadienį prie balsadėžių nuo 7 iki 20 val. atėjo 45,7 proc. rinkėjų, dar 10,75 proc. balsavo iš anksto. 

Antrasis prezidento rinkimų turas drauge su rinkimais į Europos Parlamentą vyks po dviejų savaičių – gegužės 26 d.

Parengė Kristina Tamelytė ir Rosita Garškaitė