Valstybės pažinimo centro ekspozicija. Roberto Dačkaus nuotrauka

Asmeniniai pojūčiai, įtraukiantis pažinimas ir edukacija – tai vieni pagrindinių įdomios ir aktualios kultūrinės patirties elementų. Kultūros organizacijų atstovai pastebi, kad net mažos detalės svarbios lankytojų patirčiai.

„Kultūrinės organizacijos neturėtų pamiršti, kad žmogus instituciją patiria kaip visumą. Ne vien tik spektaklį ar parodą, o visumą – šypseną rūbinėje, tvarkingą šiukšliadėžę, netgi patalpos temperatūrą. Viskas susideda į bendrą asmeninę kultūrinę patirtį“, – sakė dr. Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė ir Valstybės pažinimo centro įkūrėja.

Reikia vidinių pokyčių

Dr. R. Kačkutė kartu su kitų kultūros organizacijų atstovais dalyvavo asociacijos „Kūrybinės jungtys“ surengtame seminare „Keičianti kultūrinė patirtis“ ir ieškojo atsakymų, kas yra gera ir aktuali kultūrinė patirtis.

Virginija Vitkienė, „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ vadovė, pritarė, kad menas yra tik maža kultūros dalis.

„Kultūra yra kaip bendraujame, kaip elgiamės, priimame kitus, tad kultūros organizacijoms šiuo metu tenka didžiuliai iššūkiai, norint surasti savo auditoriją. Tradicinės institucijos, pavyzdžiui, teatrai, praranda savo lankytojus, todėl Europoje vyksta konferencijos, kur dalijami patarimai, kaip išlaikyti auditoriją“, – pasakoja V. Vitkienė.

Ne pirmus metus su kultūrinėmis organizacijomis tęstines programas įgyvendinančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė atkreipė dėmesį, kad organizacijos dažnai užsisuka spektaklių, parodų, renginių sūkuryje ir pamiršta sustoti bei permąstyti, kas jos yra, ar vis dar aktualios lankytojams ir pataiko į kontekstą.

„Jau ketvirtus metus kartu su kultūros organizacijomis priimame iššūkius ir ieškome kelių, kaip sukurti unikalias ir aktualias kultūrines patirtis. Šiemet vėl kviečiame organizacijas prisijungti prie „Atvirumo meno“ programos ir kartu su mūsų kūrybinių sričių praktikais analizuoti, kokių pokyčių nori organizacija ir kaip megzti abipusį ryšį su nuolatiniais ir naujais lankytojais“, – sakė M. Laužikaitė ir pabrėžė, kad programa aktuali toms organizacijoms, kurių darbuotojai ir vadovybė nusiteikusi vidiniams pokyčiams.

Valstybės pažinimo centras. Roberto Dačkaus nuotrauka

Valstybės pažinimo centro pavyzdys

Dr. R. Kačkutė kitoms organizacijoms pataria pirmiausia pačioms surasti atsakymą, ką jos nori pasakyti ir kokią auditoriją pasiekti.

„Mes linkę daryti darbus inertiškai, galvodami, kad pasiteisins. Ir neretai neskiriame ar nerandame laiko tam, kad patyrinėtume savo auditoriją. Tas stabtelėjimas, kodėl darome, ir auditorijos analizė – būtina. Siūlyčiau visiems skirti laiko susivokimui, kas yra organizacija ir kas yra jos lankytojai“, – neabejoja naujoji Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.

Kaip sėkmingą pavyzdį ekspertė pateikė Valstybės pažinimo centrą. Pasak jos, viena jo sėkmės priežasčių buvo tai, kad buvo skirtas laikas išsigrynininti, kaip jis siekia prisistatyti ir ką parodyti lankytojams.

„Komanda buvo nedidelė, ir visi aktyviai dalyvavome bei supratome, kas mes esame ir norime būti. Vėliau net ir naujai prisijungusiems žmonėms nebereikėjo pasakoti organizacijos vertybių ir esminių dalykų“, – pasakojo dr. R. Kačkutė. Jos teigimu, vienas pagrindinių akcentų buvo dėmesys kokybiškai edukacijai. Tai reiškia, kad vienu metu gali būti ne daugiau kaip tam tikras skaičius žmonių. Arba geriau mažiau, negu bent vienas lankytojas išeis nusivylęs.

MO muziejaus nuotrauka

Svarbu motyvuoti darbuotojus

Kultūros organizacijų atstovai vieningai sutaria, kad svarbu suprasti auditoriją ir įsiklausyti į jos poreikius, o vienas svarbiausių aspektų yra nuoširdus bendravimas ir asmeninis santykis su lankytoju.

„Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ vadovė V. Vitkienė įsitikinusi, kad gera kultūrinė patirtis prasideda nuo pačios organizacijos darbuotojų patirčių, jų idėjų, motyvacijos.

„Labai naudinga darbuotojams keliauti po Lietuvos ir užsienio parodas, renginius, seminarus, kaupti patirtį, įsikvėpti ir dalintis su kolegomis geriausiomis patirtimis. Ir, be abejonės, mokytis organizacijos viduje, reguliariai pasitikrinant veiklos kryptį su organizacijos vizija, tikslais, siekiamu poveikiu, tikslinių grupių poreikiais, sociokultūrinėmis realijomis“, – sakė V. Vitkienė.

M. Laužikaitė atkreipė dėmesį, kad kiekvienai dabarties kultūrinei organizacijai svarbu stiprinti gebėjimus suprasti savo auditoriją, didinti jos lojalumą ir skatinti aktualių kultūrinių patirčių kūrimą bei plėtrą.

„Žinoma, viskas prasideda nuo darbuotojų motyvacijos, XXI a. būtinų kompetencijų: kūrybingumo, atvirumo pokyčiams, gebėjimo bendradarbiauti, kritinio mąstymo, tarpsritiškumo“, – teigė asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė.

Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ informacija