Jėzus kalbėjo mokiniams: 
    „Jei pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“. 
    Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. 
    Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: 'Parodyk mums Tėvą'? Nejau netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų! 
    Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite dėl mano vardo, aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Ko tik prašysite mane dėl mano vardo, aš padarysiu“. 

Skaitiniai KV (256)

Apd 13, 44–52: Mes kreipiamės į pagonis

Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. P.: Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą. / Aleliuja.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Pilypas prašo tik parodyti Tėvą, jam viskas atrodo paprasta ir aišku. Tikintis žmogus ieško Dievo, siekia Jį pažinti, susivienyti ir sukurti tarpusavio meilės gyvenimą. Tačiau Dievo tiesiogiai regėti neįmanoma, Jis atpažįstamas iš malonės veikimo. Todėl senovės pranašai, Jėzus ir Bažnyčia moko ir meldžia žmonėms „Dvasios šviesos“, kurioje galima pažinti ir patirti Dievo buvimą mūsų žemėje, Jo Bažnyčioje. Neturintys tos šviesos „klausosi, bet neišgirsta“, „žiūri, bet nemato“, „girdi, bet nesupranta“.

Žydai kartu su pagonimis klausėsi Pauliaus skelbimo, bet nepajėgė jo priimti, nes malonėmis buvo apdovanoti ir pagonys. Jiems sutrukdė pavydas, kilęs iš nuostatos, kad malonė jau Įstatymu tiesiogiai priklauso jiems, žydams. Jie nenorėjo suvokti, kad kaip visi yra tik į Dievą pakeliui, malonė dar nėra jų nuosavybė, o dovana, kurią tikėjimu galima gauti. Klausydami Pauliaus mokymo, tikėjosi išgirsti atsakymą į gyvenimo klausimus, tačiau kartu uždarė savo širdis, manydami jau žinantys svarbiausius atsakymus. Beliko vien pavydėti tiems, kurie malonės žodžiams buvo atviri.

 Viešpaties malonė yra arti.

Žydai gilinosi į Įstatymo pažinimo mokslus, o užteko patikėti Jėzumi, Jo skelbimu, išsakytu gyvenimo, meilės ir ištikimybės darbais. Iš Jėzaus gyvenimo sklinda Dievo malonės ženklai, todėl regėdami Jį pažįstame Dievą, o sekdami Juo, įsiliejame į Jo gyvenimą, tapdami Dievo darbų, Jo dieviškojo gyvenimo dalininkais. Viešpaties malonė yra arti, tačiau ją atpažinti reikalingas paprastas, drąsus ir atviras tikėjimas, randamas vienybėje su Jėzumi.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai