Pexels.com nuotrauka

Ar žinojote, kad iš 7,5 milijardų pasaulyje gyvenančių žmonių 2,3 kasdien prisijungia prie feisbuko? Šis socialinis tinklas yra labiausiai pripažįstamas ir naudojamas kūrinys žmonijos istorijoje. „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ – tai populiariausios mobiliosios programos JAV. Įprastas vartotojas prie feisbuko ir jo produktų praleidžia 50 minučių per dieną. Viena iš šešių minučių internete praleidžiama feisbuke, o viena iš penkių minučių, kai naudojamasi telefonu, taip pat skiriama šiam socialiniam tinklui.

Kartu su skaitmeninės komunikacijos specialiste SIGITA BIETKYTE, pristatančia leidyklos VAGA išleistą, „New York Times“ bestseleriu pripažintą marketingo eksperto Scotto Galloway knygą „Ketvertas: neregimoji „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“ DNR“ (vertė Justas Kačerauskas, leidykla VAGA), kalbamės apie šių socialinių tinklų populiarumo paslaptis bei ateities verslo perspektyvas.

Ar feisbukas ateityje taps lyderiaujančia žiniasklaidos platforma, išstumsiančia naujienų portalus? Kaip pasiekti savo tikslų verslo įmonėms gali padėti instagramo tinklas? Ir kodėl turėtume nenuvertinti kitų socialinės medijos sklaidos kanalų – tokių kaip snapčatas, jutubas ir kitų?

„Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ar „Youtube“ – kuri socialinės medijos platforma šiuo metu pagal vartotojų įsitraukimą auga labiausiai ir kodėl?

Be abejo, feisbukas savo, lyderio pozicijos, taip lengvai ir greitai neužleis. Tačiau kol vyksta kova dėl socialinės medijos vartotojų dėmesio, siūlyčiau atkreipti dėmesį į sparčiai augantį instagramą. Pažiūrėkime kad ir į verslo paskyras: dar ne per seniausiai Lietuvoje juridiniams asmenims reikėjo kone įrodinėti, kodėl svarbu turėti feisbuko paskyrą, o dabar be didesnių diskusijų jie persikelia į instagramo platformą, kurio auditorija Lietuvoje auga labai sparčiai.

Kalbant apie snapčatą, šis tinklas Lietuvoje kol kas turi mažiausią ir kartu jauniausią auditoriją. Tad kol žmonės šį tinklą matys tik kaip galimybę dalintis trumpalaikėmis nuotraukomis, neaprėpiančią daugiau naudingo turinio, tol jo spartaus augimo nepamatysime. Jis augs tiek, kiek auga socialinių tinklų vartotojų skaičius apskritai. Priešingai nutiko su instagramu, šis tinklas virto bendravimo, turinio, o dabar vis sparčiau virsta ir vienu iš elektroninės prekybos kanalų. 

Ar galėtumėte įvardyti pagrindinius feisbuko, instagramo ir snapčato vartotojų auditorijos skirtumus?

Jeigu lygintume pagal amžių, turbūt būtų galima teigti, kad vyriausia auditorija renkasi feisbuką, o jauniausia – snapčatą, o instagramo auditorija persidengia, apima visas tris – tiek vyresnius, tiek jaunesnius.

Prieš penkerius metus, kaip minėjote, verslo įmonėms užtekdavo reprezentatyvios svetainės ir feisbuko paskyros, o šiandien daugelis keliasi į instagramą, jutubą, pinterestą ir kitas socialines medijas. Kaip manote, kurios socialinės platformos žvelgiant iš verslo pusės atrodo perspektyviausios, jeigu atsižvelgtume į vartotojų augimą ir įsitraukimą?

Kaip jau minėjau, įmonės noriai keliasi į naujus tinklus. Aš linkusi savo balsą atiduoti už instagramą, persikėlimo į šį tinklą banga šiuo metu tikrai paplitusi. Visų pirma auga instagramo vartotojų skaičius, taigi įmonės turi daugiau galimybių pasiekti savo auditoriją. Antra, tai tarsi galimybė pasirodyti iš kitos pusės. Feisbuke rodome savo solidų veidą ir kartais prisibijome parodyti daugiau įmonės virtuvės, o instagramas yra ta vieta, kur galime būti šiek tiek kitokie – atviresni, galbūt žaismingesni, naudotis kitomis sklaidos priemonėmis, pavyzdžiui „Insta Stories“, kurių trukmė – 24 valandos. Šią madą diktuoja ir jaunesnė instagramo auditorija. Be to, verslo įmonių įsitraukimą skatina ir atsiradusi instagramo parduotuvės funkcija, leidžianti pristatyti savo prekes ir paslaugas platesnei auditorijai.

Kitas labai svarbus sklaidos kanalas yra jutubas. Kasdien vaizdo daugėja, todėl auga ir jo poreikis. Tačiau, priešingai nei instagramas, čia norint transliuoti kokybišką turinį prireikia kur kas daugiau sąnaudų. Juk vaizdo turinio sukūrimas apima ir minimalų scenarijų, filmavimą bei montavimą ir pan. Tad suprantama, kad įmonės čia kol kas keliasi visai nedrąsiai.

Unsplash.com nuotrauka

Kol kas, kalbant apie Lietuvą, matau gana didelę priešpriešą. Jau kurį laiką madinga nežiūrėti televizijos, tarkime, paklausinėkite savo aplinkos žmonių: ne vienas sakys – turinys skurdus, neįdomus, ir televizijos programos yra nevertos jų brangaus laiko.

Ar sutiktumėte, kad snapčatas – tai dar viena Lietuvoje nepakankamai išnaudojama reklamos platforma nepaisant to, kad daugiausia ja naudojasi paaugliai? Marketingo ekspertas, knygos „Ketvertas: neregimoji „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“ DNR“ autorius S. Galloway teigia: „Pagrindinė šios programos gudrybė ta, kad įrašai čia po kelių sekundžių ar valandų dingsta. Tai apsaugo nuo klaidų. Žmonės laisviau dalijasi intymesniu turiniu, nes nereikia jaudintis, kad jį pamatys būsimasis partneris ar darbdavys. Pateikiamo turinio trumpalaikiškumas sukelia skubos pojūtį. Šis pojūtis verčia vartotojus labiau įsitraukti, o tai labai patinka reklamuotojams.“ 

Manau, kad snapčato tinklas šiandien Lietuvoje yra išnaudojamas tiek, kiek yra poreikis išnaudoti. Jei tiekėjas ar gamintojas nori pasiekti savo tikslinę auditoriją, kuri renkasi būtent snapčatą, tai šią platformą ir renkasi. Tačiau ne paslaptis, kad perkamoji galia koncentruojasi ne čia. Vis dėlto su metais snapčato auditorija sensta, tad neatmeskime ir šios galimybės.

S. Galloway taip pat nemažai kritikuoja feisbuką. Anot jo, didelę dalį naujovių feisbukas, panašiai kaip guglas, gauna nemokamai iš savo vartotojų. O didžiosios pramogų bendrovės (kaip MTV, „Disney“, HBO, „Netflix“) originaliam turiniui turi išleisti milijardus. Ar sutiktumėte su šia mintimi – kad feisbukas tam tikra prasme išnaudoja savo vartotojus siekdamas naudos sau? Pasisavindamas, kopijuodamas ar kitaip išnaudodamas vartotojų pateikiamą originalų turinį, taip pat sekdamas tai, ką mes veikiame, ir atitinkamai parinkdamas mums rodomus reklaminius pranešimus?

Taip, knygoje „Ketvertas“ S. Galloway verčia pažiūrėti į feisbuką iš visiškai kitos perspektyvos. Iš dalies sutinku su jo mintimis, juk būtų sunku paneigti tai, kad mūsų keliamas turinys daro įtaką mūsų socialiniam burbului. Kitaip sakant, feisbuke įrašus, viešiname nuotraukas ir tikimės reakcijų. Be to, tikriname telefoną kas keliasdešimt minučių, lygiai taip pat mūsų draugų grupė tikrina, ar ko nors neįkėlėme. Užburtas ratas sukasi į save įtraukdamas vis daugiau vartotojų – sekėjų, nors prie įtraukiančio turinio feisbukas neprisidėjo, o galiausiai ir nėra atsakingas, nes tai tik socialinio turinio platforma.

Feisbukas šiandien vadinamas naująja žiniasklaida. S. Galloway teigimu, anksčiau ar vėliau šis tinklas suvalgys naujienų portalus, kaip šie anksčiau išstūmė tradicinius žiniasklaidos kanalus – laikraščius, radiją ir televiziją. Anot marketingo eksperto, išsilaikys ir savo vertę išlaikys tik didieji, prestižiniai portalai (tokie kaip „Economist“, „Vogue“ ar „New York Times“), tačiau ir šie taps vis labiau priklausomi nuo feisbuko, šio tinklo vartotojų srauto ir reklamų. Ar sutiktumėte su tokia prognozuojama žiniasklaidos ateitimi? Juk dabar daugelis naujienas sužinome būtent iš feisbuko, bėgdami per antraštes, dažnai net neperskaitydami straipsnio. Kaip manote, ar ilgalaikės, laiko patikrintos informacijos poreikis augs ar vis dėlto kris?

Galbūt priešingai, įvyks (o gal jau vyksta) kažkoks lūžis, kuris dalį žmonių kaip tik sugrąžins prie didžiųjų, vertinga informacija besidalijančių naujienų portalų, podcastų ar nepriklausomų jutubo TV kanalų? Kol kas, kalbant apie Lietuvą, matau gana didelę priešpriešą. Jau kurį laiką madinga nežiūrėti televizijos, tarkime, paklausinėkite savo aplinkos žmonių: ne vienas sakys – turinys skurdus, neįdomus, ir televizijos programos yra nevertos jų brangaus laiko.

Tačiau brangiausia reklama, o kartu ir didžiausias auditorijos pasiekiamumas, vis dar lieka televizijos pusėje. Tad kalbant apie naujienų portalus, greitos apokalipsės tikrai neįvyks. Be to, jų auditorijos pasižymi lojalumu, tad kol kas neskubėkime laidoti interneto žiniasklaidos. Kita vertus, reikia mokėti prisitaikyti prie auditorijos, pritraukti ją savo pusėn, tad jeigu koks mažai lankomas naujienų portalas ir apmirė, tai tikrai nereiktų dėl to kaltininti feisbuko.

Unsplash.com nuotrauka

Asmeniškai man įdomiausias, aktualiausias pasirodė skyrius apie „Amazon“. Turbūt dauguma interneto vartotojų naudojasi ir elektroninės prekybos paslaugomis, aš – viena iš jų, ir ši sritis man iš tiesų svarbi. Tad sužinoti, kaip kūrėsi, vystėsi ir kokiais šuoliais į priekį lekia „Amazon“, buvo įdomu ir netikėta.

S. Galloway knygoje „Ketvertas“ aptaria keturias vienas pačių įtakingiausių pasaulio korporacijų – „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“, gal patartumėte, kodėl šią knygą galėtumėte rekomenduoti kitiems?

Skaitant „Ketvertą“ patarčiau nepriimti visko, ką skaitote, tiesiogiai, nes ne visos autoriaus įžvalgos yra objektyvios. Tačiau jeigu skaitant pavyks į knygos turinį pažiūrėti iš šalies – patirsite tikrą skaitymo malonumą, kurį papildys begalė įdomių faktų apie šias keturias pasaulio bendroves. Asmeniškai man įdomiausias, aktualiausias pasirodė skyrius apie „Amazon“. Turbūt dauguma interneto vartotojų naudojasi ir elektroninės prekybos paslaugomis, aš – viena iš jų, ir ši sritis man iš tiesų svarbi. Tad sužinoti, kaip kūrėsi, vystėsi ir kokiais šuoliais į priekį lekia „Amazon“, buvo įdomu ir netikėta.

Kam galėtumėte rekomenduoti šią amerikiečių autoriaus S. Galloway knygą „Ketvertas“?

Šią knygą rekomenduočiau visiems, mėgstantiems verslo istorijas, ir tiems, kurie patys svajoja apie nuosavą verslą. Ji supurtys bet kokį jūsų įsivaizdavimą apie verslo plėtrą. „Ketvertas“ tikrai pakeis jūsų nuomonę apie „Amazon“, „Apple“, „Facebook“ ir „Google“.