Valstybės pažinimo centro nuotrauka

Gegužės 21 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) kartu su Valstybės pažinimo centru ir iniciatyva „Man ne dzin“ kvietė į diskusiją „Ką rinksime į Europos Parlamentą?“. Diskusijos metu VU TSPMI ekspertai Jogilė Ulinskaitė, Ainė Ramonaitė ir Paulius Skirkevičius vieningai sutarė – Prezidento rinkimai į dienos šviesą ištraukė ir rinkimus į Europos Parlamentą.

Diskusijoje, kurią moderavo VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, nebuvo išvengta Prezidento rinkimų temos. P. Skirkevičiaus teigimu, Prezidento rinkimai Lietuvoje yra tarsi išsigelbėjimo ratas kandidatams į Europos Parlamentą. Jam antrino ir J. Ulinskaitė, kurios manymu, dalis kandidatų į Europos Parlamentą pasinaudojo galimybe pabandyti užimti ir šalies vadovo kėdę.

Jogilė Ulinskaitė. Vyto Nevieros/VU TSPMI nuotrauka

„Nesu tikra, kad visi tie, kurie kandidatavo į Prezidentus, tikėjosi patekti į antrąjį turą. Prezidento rinkimai jiems buvo papildomas eteris, kuriuo jie pasinaudojo siekdami būti išrinkti į Europos Parlamentą“, – teigė J. Ulinskaitė.

A. Ramonaitė taip pat teigė, kad pasyvumas Europos Parlamento rinkimų atžvilgiu pastebimas ir tarp kandidatų – neskubama viešinti rinkiminių programų, o jau egzistuojančios yra trumpos ir abstrakčios.

Komitetai kaip startuoliai – jų greitai nelieka 

Vis dėlto G. Vitkus nesutiko su pastaba dėl pasyvumo ir pabrėžė, kad net 16 sąrašų siekia laimėti 11 vietų Europos Parlamente. Tai, pasak diskusijos moderatoriaus, rodo didžiulį susidomėjimą, o nemaža dalis kandidatų priklauso ir visuomeniniams rinkimų komitetams.

Tačiau diskusijoje buvo pažymėta, kad komitetai, nors ir vertinami teigiamai, neturėtų būti sutinkami vien tik pozityviai. Pasak A. Ramonaitės, komitetas yra laikinas dalykas, todėl praėjus rinkimams jo gali nelikti. Tokiu atveju rinkėjai nebeturi ko nubausti.

Tuo tarpu J. Ulinskaitė pastebėjo, kad dalis komitetų yra linkę lyginti save su ekonomikos startuoliais. Tačiau, jos teigimu, būtent šis palyginimas atskleidžia, kodėl nereikėtų teigiamai vertinti komitetų populiarumo: „Ekonomikos startuoliai dažnu atveju greitai užsilenkia.“

Programose trūksta nuoseklumo

P. Skirkevičius nebuvo linkęs taip nuvertinti komitetų ir jų programose pateikiamų pasiūlymų. Jo teigimu, būtent komitetai siūlo labiau europietiškas idėjas negu dalis partijų. Dėl to kai kurie komitetai pasiūlo politines alternatyvas.

Ainė Ramonaitė. VU TSPMI nuotrauka

Tačiau analizuodami ir siekdami suprasti, kokiomis nuostatomis vadovaujasi kandidatai, VU TSPMI ekspertai pastebėjo, kad dalyje programų trūksta nuoseklumo, o kai kurios iš jų yra itin radikalios.

„Rolando Pakso vedamas komitetas išeina už bet kokių ribų“, – teigė A. Ramonaitė. Vis dėlto ekspertė pažymėjo, kad bendrame kontekste programos yra panašios ir mažai kuo skiriasi. J. Ulinskaitė antrino teigdama, kad beveik visose programose pirmoji pastraipa apibūdina krizę, kurią šiuo metu išgyvena Europa.

Prieš rinkimus kviečia pasitikrinti

Renginyje buvo pristatytas ir politinis kompasas ManoBalsas.lt, skirtas būtent Europos Parlamento rinkimams. Šis testas pradėjo veikti gegužės 10 d. ir leidžia pasitikrinti, kurios politinės partijos ar komiteto nuostatos yra artimiausios rinkėjui.

Paulius Skirkevičius. VU TSPMI nuotrauka.

Šiemet testas parengtas remiantis nauja metodologija, kai derinamos partijos, kaip institucijos, nuostatos kartu su individualiomis kandidatų nuomonėmis.

„Šis testas nėra skirtas nurodyti, už ką balsuoti. Priešingai, tai skatina domėtis partijų programomis ir taip atrasti, kam atiduoti savo balsą“, – teigė A. Ramonaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Valstybės pažinimo centro informacija