Popiežius Jonas Paulius II ir vyskupas Paulius Antanas Baltakis. Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos archyvo nuotrauka

Gegužės 17 dieną mirė vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM. Vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM pašarvotas Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje. Šiandien, gegužės 22 d., 11.00 val. aukojamos šv. Mišios ir vyskupas išlydimas į Kretingą. 15.00 val. vyks pasitikimas Kretingos bažnyčioje ir palydėjimas į senąsias miesto kapines.

Paulius Antanas Baltakis gimė 1925 m. Anykščių rajone, gausioje 11 vaikų šeimoje. Mokėsi Kretingos ir Anykščių gimnazijose. Dalyvavo partizaniniame judėjime, o 1944 m. Šeduvoje vokiečių buvo suimtas ir išvežtas darbams į Suomiją ir Norvegiją. 1945–1952 m. Belgijoje studijavo teologiją ir filosofiją, 1952 m. tapo kunigu ir vienuoliu pranciškonu.

Persikėlęs gyventi į JAV atsikūrusią lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero kustodiją, 1953–1963 m. buvo lietuvių Prisikėlimo parapijos vikaras ir vienuolyno Toronte vyresnysis, 1969–1979 m. – Šv. Kazimiero vienuolyno Niujorke vyresnysis. 1979–1984 m. ėjo provincijos ministro pareigas. 

1984 m. birželio 13 dieną šv. popiežius Jonas Paulius II paskyrė tėvą Paulių Baltakį išeivijos lietuvių vyskupu. Jis buvo pirmasis vyskupas, paskirtas tokioms pareigomis. Tai buvo unikalus dalykas, kadangi formaliai tuo metu Lietuva net neegzistavo. 

JAV vyskupų konferencija priėmė vyskupą Paulių kaip visateisį narį. Prelato Edmundo Putrimo vertinimu, tai buvo didelis laimėjimas, kuriuo Amerika pripažino Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą ir pogrindyje veikusią Katalikų Bažnyčią bei jos siekius. „Tėvas Baltakis buvo Lietuvos pogrindžio Bažnyčios balsas pasaulyje. Per jo paskyrimą ir asmenybę „Katalikų Bažnyčios kronika“ plito pasaulyje, o būdamas Lietuvių katalikų religinės šalpos pirmininku padėjo finansiškai paremti pogrindžio Bažnyčią“, – teigia E. Putrimas. 

Nuo 1984 iki 2003 m. P. Baltakis vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas. Jis rūpinosi 140 lietuvių katalikų parapijų ir misijų, beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovada, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, išgarsėjo kaip aktyviausias Lietuvos tikinčiųjų teisių ir laisvių gynėjas bei užtarėjas pasaulio katalikų bendruomenėje.

Baigęs vyskupo tarnystę, 2003–2009 m. t. Paulius Baltakis gyveno Niujorke ir toliau vadovavo labdaros organizacijai „Lietuvių katalikų religinė šalpa“. 2018 metais persikraustė į Lietuvą.

Popiežius Jonas Paulius II ir vyskupas Paulius Antanas Baltakis. Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos archyvo nuotrauka
Profesorius Vytautas Landsbergis ir vyskupas Paulius Baltakis 1999 m. Kaune. O. Pajedaitės / Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos archyvo nuotrauka.
Profesorius Vytautas Landsbergis ir vyskupas Paulius Baltakis 1999 m. Kaune. O. Pajedaitės / Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos archyvo nuotrauka.
Vyskupas Paulius Baltakis. Asmeninio archyvo nuotrauka.
Vyskupas emeritas t. Paulius Baltakis OFM (kairėje) ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis.

Už archyvines nuotraukas su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir profesoriumi Vytautu Landsbergiu dėkojame Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos kunigui, vienuoliui Juliui Sasnauskui OFM.