Jėzus kalbėjo:

„Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės:
tegul visi bus viena!

Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.

Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.

Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš;

kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.

Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau.

Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei.

Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“.

 

Skaitiniai ABC (521)

Apd 15, 1–2. 22–29: Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina

Ps 67, 2–3. 5. 6. 8. P.: O Dieve, tave tegarbina tautos, – tešlovina visos tautelės! / Aleliuja.

Apr 21, 10–14. 22–23: Parodė man nužengiantį iš dangaus šventąjį miestą

   arba Apr 22, 12–14. 16–17. 20: Ateik, Viešpatie Jėzau!

† Jn 14, 23–29: Šventoji Dvasia viską primins, ką esu jums pasakęs

   arba † Jn 17, 20–26: Kad jie pasiektų tobulą vienybę


Sekmadienio homilijos autorius - kun Arūnas Peškaitis OFM

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai