Kazys Pakštas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka

Kazys Pakšas gimė 1893 m. birželio 29 dieną. Kaip tik šiandien švenčiame 126-ąsias jo gimimo metines. Taip galime paminėti ir kitą sutapimą: rytoj, birželio 30-ąją, Karlovy Vary kino festivalyje Čekijoje debiutuoja lietuvių režisieriaus Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“, kurio pagrindinio veikėjo istorijai režisierius sėmėsi įkvėpimo iš tarpukario keliautojo, geografo, dėstytojo ir vizionieriaus Kazio Pakšto gyvenimo. Tiesa, šis greitai bent Čekijos žiūrovus pasieksiantis filmas nebuvo pirmasis bandymas perkurti ir permąstyti Pakšto asmenybę. Daugelis su Pakštu susipažino perskaitę Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras“.

Tačiau Ivaškevičius savo pjesei pasiskolino tik šiek tiek komiškas ir ne visuomet tikslias Pakšto asmenybės savybes. Teisinga, jog viena pačių įdomiausių Pakšto idėjų – kitų pasaulio kraštų kolonizacija ir „atsarginės“ Lietuvos projektas. Tačiau Madagaskaras nebuvo ta teritorija, į kurią Pakštas labiausiai norėjo perkelti Lietuvą. Šią idėją išpopuliarino Ivaškevičius ir Rimo Tumino to paties pavadinimo spektaklis spektaklis Vilniaus Mažajame teatre. Taip pat pjesė švelniai karikatūrizuoja patį Pakštą – netgi vadina į Pokštu – žaidžia su jo asmenybe, veikiau pristato fikcinę, į autoriaus (Ivaškevičiaus) vaizduotę įvilktą versiją. Spektaklyje parodomas veikiau tuometinės Lietuvos didelės visuomenės dalies pašaipus ir nerimtas požiūris į šį mokslininką, o ne tikroji jo asmenybė. 

Pakštas savo planuose buvo numatęs patyrinėti Afrikos žemyną ir jame paieškoti tinkamos vietos „atsarginei“ Lietuvai. Gavęs valdžios paramą, 1930 m. tyrinėjo Pietų Afrikos valstybių gamtos, socialines, ekonomines bei politines sąlygas. Ieškojo tokios, kuri būtų tinkamiausia lietuviams ir Lietuvos valstybei. Sugrįžęs daug kalbėjo įvairioms auditorijoms, visuomenei pateikė daug novatoriškų tekstų ir idėjų. Ypač daug rašė apie Angolą, kurios didžiosios aukštumos, esančios arčiau Atlanto, turėtų tikti nuolatiniam europiečių gyvenimui, o palankios oro sąlygos leidžia žemdirbiams bent du kartus sėti ir pjauti, galvijus visus metus ganyti laukuose.

Tomas Rinkūnas (viduryje) atlieka Pokšto vaidmenį. Scena iš rež. Rimo Tumino spektaklio „Madagaskaras“. VMT archyvo nuotr.

Atrodo, kad Pakštas nebuvo neatsiejamai prisirišęs prie šio žemės kaip daugelis kitų Lietuvos mąstytojų apie politiką ir politikos veikėjų. Dėl to „atsarginės“ Lietuvos vizijos tuo metu niekas iš politinio elito neįvertino kaip realios ir reikalingos. Pakštui Lietuva – veikiau idėja, kurią galima įgyvendinti ir kituose pasaulio kraštuose, nebūtinai tik šioje išskirtinėje vietoje.

Tiesa, tokios mąstymo krypties Pakštas ėmėsi tada, kai suprato itin sudėtingą geopolitinę Lietuvos situaciją: šalia stiprėjančią SSRS ir nacistinę Vokietiją. „Atsarginė Lietuva“ – jo būdas išlikti. Pakštas vienas iš pirmųjų suformulavo Lietuvos nacionalinius interesus: tai valstybės, tautos indentiteto išsaugojimas, apsauga nuo išorės įsiveržimo, didžiųjų kaimyninių valstybių įtakos, pasirengimas galimai nepriklausomybės netekčiai.

Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ plakatas (dailininkė Paulė Bocullaitė). „M-films“ nuotrauka.

Mąstydamas Pakštas buvo itin šiuolaikiškas, kartais jį galima būtų vadinti „pralenkusiu savo laikmetį“, tačiau tokia frazė galėtų būti jam taikoma ne tik dėl geopolitinių vizijų, o ir dėl ypatingo, neįprasto galios suvokimo. Pakštui kur kas svarbesnis buvo tautos ryžtas pasikliauti savimi, savo valstybės galimybėmis, kurios priklauso nuo intelektinio potencialo pastangų, politinių jėgų pusiausvyros, demokratijos lygmens, gerų santykių su kaimynais, o ne ginklai, finansai, tradicinės karo priemonės. Atrodo, kad Pakštas laiku, kai daug buvo kalbama apie fizinę karinę galią, mąstė apie minkštosios galios potencialą. Jis suprato visuomenės, piliečių ir tautos svarbą tėvynės kūryboje ir gynime. 

Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ kadras. „M-films“ nuotrauka

Daugiau apie Kazio Pakšto gyvenimą galite skaityti Irenos Petraitienės straipsnyje „Tautos ateities vizijas kūręs Kazys Pakštas“.

Parengė Kristina Tamelytė