Jau dešimt metų Nacionalinė dailės galerija rengia keliones laiku. Liepos 10 dieną įvyks reikšmingas stabtelėjimas tarpinėje stotelėje, minint veiklos dešimtmetį. Šia svarbia darbų ir perspektyvų įvertinimo proga NDG kviečia žiūrovus į išskirtinę kelionę, paženklintą šūkiu „Atgal į ateitį 10“. Ją sudaro atnaujinta XX a. antrosios pusės–XXI a. modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno ekspozicija ir jos tęsinys – paroda „Saldus ateities prakaitas“. Abu projektai kviečia keliauti dviem kryptimis, siūlydami naują žvilgsnį į istoriją ir žadindandami ateities vizijas.

Naujas žvilgsnis į XX a. antrosios–XXI a. Lietuvos dailę

Atnaujintoje ekspozicijoje modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas pristatomas sudėtingų XX a. antrosios pusės–XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste.

Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime, dailės kūriniuose ir transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene.

Daugiaplanis pasakojimas atspindi kontrastų ir netolygumų kupiną dailės gyvenimo raidą, suskirstytą į teminius skyrius „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“.

Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Kuriamas daugiaspektis, įvairias mažas istorijas sujungiantis pasakojimas, šiandienos požiūrį pabrėžia šiuolaikinių menininkų intervencijos į ekspoziciją.

Rodoma per 150-ies įvairių kartų Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba – tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų – ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai.

Lietuvos dailės muziejuje sukaupto dailės rinkinio pagrindu suformuotą ekspoziciją svariai papildo kūriniai iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Jono Meko vizualiųjų menų centro, privačių rinkinių: „Lewben Art Foundation“, „BTA Art“, Audronės ir Mariaus Vaupšų kolekcijos bei pačių menininkų dirbtuvių.

Atnaujintos ekspozicijos kuratorės – dr. Lolita Jablonskienė, Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė ir dr. Agnė Narušytė.

Parodos architektūroje puoselėtas tvarumo siekis – čia pritaikyta įranga, naudota ankstesniuose NDG projektuose, taip pat nauji žiūrovų įsitraukimą skatinantys elementai.

Ekspozicijos architektai – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora.

„Saldus ateities prakaitas“

Nuo liepos 10 d. NDG didžiojoje parodų salėje veiks paroda „Saldus ateities prakaitas“.

Pastaruosius 30 metų judėjusi aiškiai nubrėžta kryptimi, XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva pasiekė visus pagrindinius tikslus (narystė NATO, Europos Sąjungoje, euro įvedimas) ir staiga liko be aiškių orientyrų. Negana to, Vakarų pasaulis, kurio taip ryžtingai siekta, tapo nestabilesnis nei bet kada: „Brexit“ batalijos, Donaldo Trumpo išrinkimas, Krymo aneksija ir karas Ukrainoje, vis akivaizdesnė klimato kaita galutinai suardė siekto saugaus pasaulio iliuziją. Atėjo laikas vėl iš naujo formuluoti klausimus, ko norime iš ateities ir ką joje įžvelgiame.

Paroda apima pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant 8-ojo dešimtmečio pabaiga–9-ojo dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas. Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami jų link?

Kartais pasirenkame ryžtingai lieti savo ar kitų prakaitą dėl saldesnės ateities, o kartais, atvirkščiai, atsisakydami pretenzijų įrodyti savo galią uodžiame ir sekame salsvu, iš ateities sklindančiu kvapu, kurį išskiria vis daugiau žmonių tempiančios Žemės šylančios ir prakaituojančios liaukos. Parodoje pristatomos šios ir kitos strategijos ateities akivaizdoje.

Kai kuriuose kūriniuose sąmoningai apmąstoma ateitis ar ją kuriančios jėgos, kitų autoriai patys to nežinodami tampa artėjančios ateities pranašais. Kūrinių visuma sudaro koncentrinę struktūrą, kuria artėdami centro link stumiamės vis tolyn į ateitį, o judėdami ratu galime pajusti, kaip vienos ateities apmąstymų temos pamažu įsilieja į kitas.

Kuratorės: Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Ieva Mazūraitė-Novickienė, Eglė Mikalajūnė, Agnė Narušytė.

Dalyviai: Aleksas Andriuškevičius, Akvilė Anglickaitė, Jurga Barilaitė, Artūras Barysas, Violeta Bubelytė, Alfonsas Budvytis, Eglė Budvytytė, Vitalijus Butyrinas, Cooltūristės, Aida Čeponytė, Vitalij Červiakov, Adomas Danusevičius, Tomas Daukša, Rimantas Dichavičius, Stasys Eidrigevičius, Laura Garbštienė, Gabrielė Gervickaitė, Bart Groenendaal, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Kristina Inčiūraitė, Donatas Jankauskas, Evaldas Jansas, Jurga Juodytė, Romas Juškelis, Linas Katinas, Algimantas Kunčius, Algimantas Kuras, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Česlovas Lukenskas, Aurelija Maknytė, Arūnas Matelis, Petras Mazūras, Andrew Miksys, Ingra Miler, Deimantas Narkevičius, Robertas Narkus, Mindaugas Navakas, Audrius Novickas, Valdas Ozarinskas, Pakui Hardware, Liudas Parulskis, Igoris Piekuras, Vytautas Pletkus, Andrej Polukord, Romualdas Požerskis, Rokas Pralgauskas, Artūras Raila, Eglė Rakauskaitė, Romualdas Rakauskas, Eglė Ridikaitė, Teresė Marija Rožanskaitė, Rimas Sakalauskas, Šarūnas Sauka, Mindaugas Skudutis, Anastasia Sosunova, Rūta Spelskytė, Svajonė ir Paulius Stanikai, Laisvydė Šalčiūtė, Algirdas Šeškus, Virgilijus Šonta, Algirdas Tarvydas, Gediminas Urbonas, Nijolė Valadkevičiūtė, Dominykas Velička, Vytautas Viržbickas, Marta Vosyliūtė, Vita Zaman, Gintaras Zinkevičius, Darius Žiūra, Jurgita Žvinklytė

Parodos architektės – Ieva Cicėnaitė ir Julija Reklaitė.

Parodos dizainerė – Laura Grigaliūnaitė.

NDG informacija