Penelope Lively „Mėnulio tigras“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m. Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė.

Atsiverti pirmuosius „Mėnulio tigro“ puslapius, skaitai pirmąsias eilutes ir pajunti, kaip per žodžius ir raides užplūsta energija. Ji per rutiną ir kasdienius užsiėmimus nušniokščia, kol galiausiai stabtelėja įgavusi formą, veidą ir kūną – pagrindinės britų rašytojos Penelopės Lively romano veikėjos – raudonplaukės, žaliaakės, įžūlios, protingos, užsispyrusios, negailestingos, neįveikiamos Klaudijos. 

Penelope Lively išties pelnytai 1987 metais apdovanota garbinga, ko gero, įtakingiausia „Man Booker“ literatūros premija. Pernai romanas pateko ir į „Auksinio Bookerio“ trumpajį sąrašą. Ši knyga – nepaprastai geros britų literatūros koncentratas. Rašytoja vienoje nedidelės apimties knygoje surinko visas temas, kurios iki šiol ataidi anglakalbėje literatūroje. Kaip pamiršti visa, ką padarėme bloga, nepamiršdami tai, kas yra atmintis ir iš ko ji sudaryta, kaip vienu žodžiu pasiekti pačią sielą, kodėl kalbame apie meilę, kai ji jau praeityje?

Žodžiu, „Mėnulio tigras“ – iškart apie viską: tai ir šeimos drama, ir karo drama, atminties, drama, motinystės ir neišsipildymo drama. Visa tai sudėta į labai aiškų, nekrintantį į akis pasakojimą, kuris prasideda ir baigiasi mirtimi. Tokio pasakojimo neįmanoma ekranizuoti, užtat į romaną sutalpinta siela.

Apie save pasakoja 76 metų žurnalistė, istorikė, karo korespondentė. Ilgas gyvenimas, kupinas apmąstymų, idėjų, žmonių ir įvykių, išbarstytas knygoje tarsi kaleidoskopo stikliukai. Jie persimaišę, juos sunku sudėlioti. Čia ir laimingos vaikystės šukės, ir karo meto skeveldros, Šaltojo karo detalės – Klaudijos gyvenimas kiekviename etape yra, kaip sakoma, savipakankamas, jam nereikia tikslaus saito su kalendoriumi. Pagrindinė veikėja gyvena turiningą dvasinį gyvenimą, permąsto istoriją, savo pasiekimus. 

„Mėnulio tigro“ siužetą sunku papasakoti, juk žmogaus gyvenimas neturi siužeto. P. Lively į savo heroję žvelgia įvairių veikėjų – dukters, meilužio, mošos, brolio – akimis, atskleidžia jos slaptas mintis, baimes ir dvejones. Svarbus čia Antrasis pasaulinis karas, Istorija didžiąja raide – šiais absoliutais romano veikėja nuolat abejoja. Žinoma, yra čia ir Laikas, ir žinoma, Meilė. Taip, ši knyga apie didelę meilę. Klaudija užmezga aistringą meilės romaną karo metais Egipte, ir jis paženklina visą jos gyvenimą. 

„Mėnulio tigre“ – daugybė veikėjų ir pasakojimo klodų, bet patraukliausia – Klaudija, kuri užkrečia savo energija, kunkuliuojančia ir virstančia per kraštus. Įsiskaičiusi, palengva pripratusi, susigyvenusi su romanu, nebejauti to energijos uragano, vardu Klaudija, bet ji vis vien lieka stipriausiu ir ryškiausiu įspūdžiu iki pat pabaigos. Negali sakyti, kad herojė nepriekaištinga, anaiptol. Dauguma jos poelgių ginčytini, jos santykiai su dukterimi – nevykę, ryšys su broliu keistokas, prisirišimas prie jauno studento ir atlaidumas jam – kiek nelogiškas, bet pati savaime ji prikausto žvilgsnį, ir visai nesinori jos teisti. 

Penelope Lively parašė savo knygą labai lengva, laisva kalba (dar vienas puikus Violetos Tauragienės vertimas). Romanas skaitomas lengvai, greitai ir įtraukiai. Laiko ir įvykių kaleidoskopas, tik iš pažiūros nenuoseklus ir netikėtas, kartais atrodantis kaip aklagatvis, iš tiesų suteikia knygai ypatingą žavesį. Prie jo greitai pripranti ir dar greičiau įsitraukti į sąlyginį žaidimą – kaip senoviniame paveiksle, kur svarbus kiekvienas fragmentas. Ši knyga priskiriama moderniai klasikai. Ir tikrai verta perskaityti.