Welovelithuania.com nuotrauka

Welovelithuania.com svetainėje pranešama, kad visus atvažiuojančius į Birštoną jau iš toli pasitinka 45 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nors darbai dar nebaigti, bet bokštas jau dabar labai traukia lankytojus, todėl statytojai prašo paminėti, kad kol bokštas dar neatidarytas, bet laukti liko jau nedaug, šiuo metu atliekami paskutiniai darbai, ir bokštas lankytojams bus atvertas, kaip planuojama, liepos viduryje. Vienu metu jame galės lankytis 40 žmonių. 

300 laiptelių. Tiek teks užkopti norint pamatyti vaizdą nuo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto. Bokšto statybos truko kiek mažiau nei vienus metus.

Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka

Bokšto idėja kilo architektams Donatui Malinauskui ir Vytautui Putnai. Iš pradžių planuota, kad bokštas bus apie 40 m aukščio, tačiau vėliau nuspręsta statyti kiek didesnį. 

„Norint, kad geriau atsivertų vaizdas į Nemuno kilpas, apžvalgos aikštelės aukštis pakeltas į 45 m. Apžvalgos aikštelėje suprojektuoti ir sumontuoti skaidrių konstrukcijų grūdinto stiklo berėmiai turėklai, kurie atlaiko 2kN šoninio vertimo jėgą, tai yra jie iš tiesų labai tvirti ir saugūs. Vaikai ir aukščio prisibijantys lankytojai galės grožėtis gamtovaizdžiu iš tolėliau – turėklai neužstos jiems vaizdo. Lietuvoje tai pirmas apžvalgos bokštas, kuriame sumontuoti tokie skaidrių konstrukcijų turėklai. Nuo saulės lankytojus dengs keturšlaitis stogas – toks pat kaip tradicinių senųjų medinių gynybinių pilių sargybiniuose bokštuose“, – sakė D. Malinauskas. 

„Dėl tokių projektų unikalumo sunku įgyti atitinkamos patirties, nes per pastaruosius ketverius metus mūsų bendrovės pastatyti bokštai – turiu galvoje Anykščių lajų tako kompleksą, Labanoro bokštą Mindūnuose – labai skiriasi ir idėja, ir statybų metodika, ir daugeliu kitų techninių dalykų. Apžvalgos bokštai, kaip ir bet kokie aukštuminiai statiniai, turi būti nuolat prižiūrimi, jų negalima eksploatuoti esant stipriam vėjui, plikšalai, smarkiam lietui ir panašioms oro sąlygoms. Projekte numatytos įvairios saugumo priemonės, todėl šiame bokšte įrengta net dviguba įžeminimo sistema, turėklai pagaminti iš grūdinto neskylančio stiklo ir panašiai. Projekto autoriai numatė, kad bokštas bus intensyviai naudojamas, todėl pasistengė užtikrinti maksimalų saugumą“, – pasakojo UAB „Empower-Fidelitas“ generalinis direktorius Vaclovas Kirkilis. 

Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka

Bokštas matomas jau gerokai prieš Birštoną, nes jis stovi ant kalvos. 

„Medžiagas ir spalvinius sprendimus diktavo bokšto idėja – statyti jį kaip stogastulpį, pasaulio medžio simbolį, maksimaliai remtis tradicine architektūra. Todėl šis bokštas kiek primena varpinę ar ant kalvos stovinčios pilies sargybos bokštą. Bokšto išorėje dominuoja natūrali mediena, sukurianti pilkos ir baltos spalvos derinius su šviesia stogo danga. Taip tradicinėje lietuvių architektūroje sendintų tamsių rąstų sienoje šviesdavo baltos langinės ir namus puošdavo valcuoti stogai.

Natūralaus maumedžio tašų ažūras veikiamas saulės spindulių ne tik taps atsparesnis mikroorganizmų ir atmosferos poveikiui, bet ir pasidengs sendinto medžio spalvų gamomis nuo pilkos iki saulės nudegintos rudos spalvos – visai kaip tradicinių lietuviškų trobesių rąstų sienos. Be to, maumedžio tašų ažūras gali būti matomas dvejopai, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo: vienu atveju jis kiaurai perregimas, kitu – atrodo tarsi aklina siena. Bokštas taip pat turi ir vidinį apvalkalą – šerdį – simbolizuojantį žemės mantiją. Čia buvo neatsitiktinai panaudotas savaime oksiduojantis perforuotas plienas su patinos sluoksniu – šis metalas chemine sudėtimi ir spalva artimas žemės gelmėse stūgsiančiam moliui“, – pasakojo architektas D. Malinauskas. 

Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka

Skaičiuojama, kad statant bokštą maumedžių tašų iš viso buvo sunaudota 38 kubiniai metrai. Jų bendras ilgis siekia apie 7 km, o visus juos pritvirtinti prireikė 10 tūkst. varžtų. Bokšto konstruktyvą sudaro erdvinė metalinių profilių konstrukcija. Šioms konstrukcijoms ir varžtiniams sujungimams sunaudota 111,6 tonų metalo.

„Nesiekėme, kad bokštas būtų modernus ar turėtų išskirtines konstrukcijas. Labiau norėjome, kad bokštas taptų mūsų žvilgsniu į Lietuvos praeitį, kad jis taptų krašto istorijos tąsa ir tarnautų mūsų gamtos grožio skleidimo tikslams. Saugomose teritorijose turėtų būti kiek kitokia nei įprasta architektūros filosofija. Juk Nemunas ilgus amžius saugojo Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų užpuolikų!“ – pasakojo D. Malinauskas.

Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka
Welovelithuania.com nuotrauka