Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Šiandien, liepos 12-ąją dieną, išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas prisiekia Seimo rūmuose ir oficialiai pradės eiti LR Prezidento pareigas. Šventės proga Bernardinai.lt kalbino keletą visuomenės veikėjų ir įvairių sričių specialistų. Klausėme jų, ko norėtų palinkėti kadenciją pradedančiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, kokie jų lūkesčiai jam ir kokias jie nurodytų kryptis, kuriomis naujasis LR Prezidentas turėtų ir galėtų eiti.

Kadenciją baigianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė per pirmąją inauguraciją, po sveikinimų susirinkusiems svečiams ir padėkos ją išrinkusiems piliečiams, kalbą pradėjo taip: „Būsiu teisinga visiems.“ Valstybės „visiems“ ir „mums“, o ne kam nors kitam, aspektas atsispindėjo ir kalbinamųjų atsakymuose.

Viktoras Bachmetjevas, filosofas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Ne paslaptis, kad nemaža dalis Lietuvos piliečių jaučiasi nustumti į visuomenės paraštes, nejaučia, kad ši valstybė būtų ir valstybė, kad ji būtų kuriama ir jiems, kad ji veikia nekreipdama į juos dėmesio. Mums laikas iš tiesų atminti, kad valstybėje svarbiausi yra žmonės: valstybę kūrėme visų pirma tam, kad joje būtų gera gyventi. Atskirtis – ne tik ekonominė, socialinė, bet ir psichologinė – yra visų mūsų, visos valstybės, pralaimėjimas.

Viktoras Bachmetjevas. Orintos Gerikaitės nuotrauka.

Žinoma, jau įprasta, kad atskirties temos skamba per kiekvienus rinkimus, bet taip pat įprasta, kad po rinkimų šios temos yra pamirštamos. Naujajam Prezidentui norisi palinkėti imtis lyderystės šioje, gana sunkiai nusakomoje, minkštoje, tačiau labai svarbioje srityje. Pirmosios išrinktojo Prezidento savaitės po rinkimų nuteikia itin džiugiai ir optimistiškai – tai ir žymiai didesnis atvirumas žiniasklaidai ir visuomenei, noras ir žingsniai atverti Prezidentūros rūmus visuomenei rodo norą ir ryžtą atsiverti piliečiams. Labai linkiu tokios laikysenos ir nuostatos laikytis ir toliau.

Prof. Giedrė Jankevičiūtė. Orintos Gerikaitės nuotrauka.

Giedrė Jankevičiūtė, dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja

Viliuosi, kad Prezidento simboliniai ir realūs veiksmai padės mūsų visuomenei įsisąmoninti paveldo reikšmę. Tam reikia daugiau dėmesio muziejų veiklos atnaujinimui, humanitarinių mokslų tyrimams ir žmonėms, kurie tai daro. Laimėtume visi.

Giedrė Kazlauskaitė. Dainiaus Dirgėlos nuotrauka

Giedrė Kazlauskaitė, dvisavaitinio laikraščio „Šiaurės Atėnai“ vyr. redaktorė

Nesu Gitano Nausėdos rinkėja, į politiką žiūriu gan stoiškai – neturiu perdėtų lūkesčių. Visgi jeigu apie linkėjimus – man svarbu, kad Prezidentas nebūtų joks, t. y. norisi, kad jis turėtų stuburą, būtų ryžtingas ir šia prasme jam yra ko mokytis iš savo pirmtakės. Norėtųsi, kad Prezidentas būtų orientuotas į žmones, girdėtų jų balsus, būtų jautrus socialiniams paribiams, laikytųsi demokratinių principų, nepataikautų stambiajam verslui, netoleruotų populizmo, būtų atidus kultūrai ir aplinkosaugai.

Užsienio politikoje, man atrodo, būtų svarbu, kad išliktų griežtas tonas bendraujant su Rusija, Baltarusija, Kinija ir kitomis nedemokratinėmis šalimis, atsiribojant nuo „pirkliškų“ interesų, ieškant alternatyvų Vakaruose, Šiaurėje, ES. Ir kad nepamirštų, jog Lietuva yra veikiau Baltoskandija negu Baltoslavija (juk Prezidentas turi turėti viziją!).

Eglė Pranckūnienė. „Litexpo“ nuotrauka

Eglė Pranckūnienė, švietimo ekspertė, Mokyklų tobulinimo centro steigėja

Labai sveikinu ir dedu didelius lūkesčius į naująjį LR Prezidentą. Tikiuosi, kad mūsų šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime įvyks pokyčių.

Pirma, labai svarbu būtų, kad Prezidentas skleistų žinią ir aiškiai ją artikuliuotų: žmonės yra pagrindinis ir vienintelis Lietuvos turtas, kapitalas. Visur, kur tik įmanoma, sklistų pagarba ir pasitikėjimas žmonėmis kaip valstybės kūrėjais.

Antras didelis lūkestis susijęs su švietimu ir kultūra. Tarsi deklaruojama, kad tai yra prioritetas, tačiau jis toliau lieka butaforinis. Prezidento galios šioje srityje yra didelės: pasiekti susitarimų, sutelkti visą politinę sistemą tam, kad šios sritys klestėtų, o ne atliktų podukros vaidmenį.

Trečias lūkestis, susijęs su viešuoju sektoriumi, kuris dabar yra labai „deprofesionalizuotas“. Pavyzdžiui, daug žmonių palieka švietimo sritį – dėl sudėtingų darbo sąlygų, tam tikrų reformų. Jeigu prarasime geriausius žmones, nepasieksime nieko. Linkiu atsigręžti į profesionalus ir stengtis, kad viešajame sektoriuje dirbtų aukščiausio lygio profesionalai, o tai reikėtų padaryti sudarant jiems kuo geresnes sąlygas. Kitaip nesukursime tų gerų dalykų, kuriuos norėtume palikti savo vaikams.

Dainius Pūras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius

Linkiu Prezidentui tapti lyderiu ginant ir stiprinant kiekvieno žmogaus teises ir laisves, kad būtų kuo daugiau atvirumo, tolerancijos ir skaidrumo visuomenėje ir valstybėje.

Dainius Pūras. Evgenios Levin nuotrauka

Tik per atviros pilietinės visuomenės plėtrą, pagarbą pamatinėms laisvėms ir teisėms galima išlaisvinti didžiulį žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, slypintį Lietuvos visuomenėje, ir jį nukreipti kiekvieno ir visų gerovei kurti.

Tik tokiu būdu galima pasiekti proveržį lemiamose ir kol kas stagnuojančiose švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse.

Tikiuosi kad Prezidentas nesistengs patikti ir įtikti visiems, kad jis kaip modernus lyderis užims aiškią poziciją dėl Lietuvos kaip Europos valstybės geopolitinės krypties  ir dėl pamatinių Europos vertybių įtvirtinimo.

Vyskupas Darius Trijonis. Laimos Penek nuotrauka

Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis

Norisi palinkėti Lietuvos Prezidentui būti arčiau paprastų žmonių, jausti, kuo kvėpuoja ir kaip gyvena tie kuklūs bei pasiaukojantys žmonės, kuriantys ateities Lietuvą. Norisi palinkėti, kad Prezidentas pats galėtų nuolat patirti piliečių palaikymą ir paramą. Nors ir mažas, bet nuoširdus dėkingumas visada leidžia savyje vėl atrasti jėgų aukotis ir ištikimai dirbti vardan Lietuvos. Tegul Viešpats Prezidentą apdovanoja išmintimi, ramybe ir kantrumu. Tegul Dievo palaima lydi mus visus.

Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) išrinktoji direktorė, tarptautinių santykių ekspertė.

Lietuvos užsienio politikoje visuomet buvo labai daug aktyvumo – tiek pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, tiek Europos Tarybai, tiek buvimas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje įrodo, kad mūsų užsienio politika yra aktyvi. Bet šaliai visuomet trūko šiek tiek daugiau strateginio požiūrio. Suprantu, kad esame maža valstybė ir mūsų ištekliai bei resursai yra riboti, tačiau tokiu atveju dar svarbesnis tampa strateginis požiūris – šie maži resursai turi būti sutelkti į tam tikrą tikslą.

Margarita Šešelgytė. Nuotraukos autorė Greta Skaraitienė/BFL 

© Baltijos fotografijos linija

Nereikia siekti per daug ambicingų tikslų. Turėjome regioninio lyderio viziją, bet ši vizija, nors ir graži, labai sunkiai įgyvendinama. Reikėtų pasirinkti vieną ar du prioritetus ir visus išteklius sutelkti į tų prioritetų įgyvendinimą. Žinoma, pasirinkti prioritetus nėra lengvas darbas, nes reikia kitus atmesti. Šiam procesui reikalingos diskusijos su visuomene. Norėčiau palinkėti, kad vyrautų strateginis požiūris, noras pasirinkti prioritetus, diskusija su visuomene ir visų interesų sutelkimas į sutartą tikslą – kad Lietuva būtų ne tik aktyvi, bet pasiektų užsibrėžtų tikslų.

Kalbant iš pilietinės pozicijos, matyt, svarbiausias dalykas yra diskusijos poreikis. Diskusijos apie tai, kur mes einame, kur norime nueiti ir kokie mūsų tikslai.

Oskaras Koršunovas, teatro režisierius, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas

Visų pirma mane viltingai nuteikė G. Nausėdos dalyvavimas debatuose apie kultūrą. Jis atrodė vienintelis susigaudantis apie ką ir kaip eina kalba. Vienintelis glėjo kalbėti ne abstrakcijomis, o tiksliais įvardijimais. Pastaruoju metu dažnai tekdavo prisiminti garsiąją Winstono Churchillio reakciją „o ką mes tada ginsime?“, į pasiūlymą karo metu kultūrai skirtus pinigus išleisti gynybai. Kultūra Lietuvoje buvo skriaudžiama, nors turėtų būti prioritetinis dalykas, svarbesnis už gynybą. Jeigu nebeturėsime kultūros, ką mums beliks ginti?

Režisierius Oskaras Koršunovas. OKT archyvo nuotrauka

Kitas dalykas, ko tikiuosi, yra didesnė laisvė, kita vidinė atmosfera. Man Kovo 11-oji yra laisvės diena. Teisingai Darius Kuolys kalba, kad pastaruoju metu prarandame laisvos respublikos kontekstą. Kultūra ir laisvė – du pamatiniai, tačiau sušlubavę dalykai, kurių tikiuosi iš naujojo LR Prezidento.

Parengė Kristina Tamelytė