Paliesiaus dvaras. Paliesiausdvaras.lt nuotrauka

Vasara – kelionių ir bandymų išnaudoti atostogas skaitiniams laikas. Tikriausiai ne vienas turime sukaupę krūvas knygų, skirtų vasaros nuotykiams, kurie, kaip rodo patirtis, gali pasireikšti ir labai netikėtai. Šiame tekste pateikiu 5 Lietuvos vietas, kurios kai kam gali būti žinomos, o kai kam – nelabai. Vis dėlto, neretai po Lietuvą keliaujame per daug nesiruošdami nukrypti nuo kelio. Šio sąrašo tikslas – parodyti, kad spontaniškos kelionės vadovu gali tapti ne tik įprasta enciklopedinė informacija, bet ir vietoje buvusių, gyvenusių ar vietą tyrusių žmonių kūryba.

Paliesiaus dvaras. Mielagėnų miestelis

HBO serialo „Černobylis“ paveiktiems ir jau Fabijoniškes išnaršiusiems serialo gerbėjams nusprendus vasarą nukeliauti aplankyti Visagine esančios Ignalinos atominės elektrinės, pakeliui pravartu trumpai sustoti. Netoli Ignalinos esantis Mielagėnų miestelis bei šalia jo esantis Paliesiaus dvaras slepia ne vieną įdomybę. XVII a. menančiose vietovėse tikrai yra ką pamatyti. Mielagėnuose, miestelio teises gavusio dar paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio laikais, stovi net 7 kartus mažesnė Vilniaus katedros kopija – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1790 m.). Su miestelio istorija neatsiejama ir Paliesiaus dvaro istorija. Nors pats dvaras buvo sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo, prieš keletą metų buvo atstatytas ir sutvarkytas. Vis dėlto, nesiplečiant į ilgą ir turtingą dvaro istoriją, verta paminėti, kad dvare gyveno ne vienas žymus asmuo. Tačiau šį kartą atkreipkite dėmesį į žymų dailininką Vincentą Smakauską, kurio gyvenimą ir darbus aprašė Vladas Drėma knygoje „Vincentas Smakauskas“. Minėtoje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje rasite ne vieną Smakausko kūrinį. Beje, miestelyje taip pat yra senos XIX a. (vis dar naudojamos) kapinės, kuriose stovi vietos bajorų Kublickų neogotikinė koplyčia. Išvykstant iš Mielagėnų į šiaurės rytų pusę galima aptikti etnografinį Mėčionių gatvinį kaimą, kuriame išliko ne viena XIX a. pab. – XX a. pradžios sodyba.

Kėdainiai. Šeteiniai

Vasarą vykstantiems pro Vidurio Lietuvą nesustoti Kėdainių apylinkėse būtų tikras praradimas. XIV a. pirmą kartą paminėtas miestas turi ilgą ir labai turtingą istoriją, kuri, žinoma, yra tiesiogiai susijusi su Radvilų gimine. Apsilankę mieste galėsite aplankyti turtingą senamiestį bei įvairius maldos namus (katalikų, reformatų bažnyčias, cerkvę bei sinagogą, kuri mums primena mieste buvusią labai didelę žydų bendruomenę). Taip pat galima paieškoti Kėdainių ir Jonušavos dvimiestį skyrusios ribos. Taip pat Kėdainiai Lietuvos istorijoje yra įsitvirtinę kaip labai sudėtingo ir audringo sprendimo – vadinamosios Kėdainių unijos – vieta. Todėl, vykstant į šį Vidurio Lietuvos miestą, rekomenduotina paskaityti lenkų istoriko Henryko Wisnerio knygą „Jonušas Radvila (1612-1655): Kėdainių šešėlyje“, kurioje sužinosite ne tik įspūdingą didaus žmogaus biografiją, bet ir tai, kodėl lenkams Jonušas Radvila kelia nekokių prisiminimų, o lietuviai jį gerbia ir mėgsta.
Šeteniai – Č. Milošo gimtinė. Atstatytas senasis svirnas – dabar konferencijų centras V. Denisenko nuotrauka

Tiems, kam XVII a. istorija yra tolima ir svetima, netoli Kėdainių yra kitas lankytinas objektas – žymusis Šeteinių dvaras. Paties dvaro nebeliko, o buvusio svirno vietoje yra įkurtas Cz. Miłoszo kultūros centras. Visgi, būtent buvusiame Šeteinių dvare, prieš 108 m. gimė Nobelio literatūros premijos laureatas. Šeteiniai Miłoszui visuomet buvo romatiška vieta, tad keliautojui, prieš vykstant į šias apylinkes, pravartu paskaityti paties Cz. Miłoszo parašytą „Isos slėnį“, skirtą Šeteinių apylinkėms ir vaikystės prisiminimams.

Paminėtina, kad Šeteiniuose gimė ir paskutinysis Pirmosios Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.

Vilniaus apylinkės

Norintiems aplankyti Vilniaus apylinkes, rekomenduotina išbandyti senuosius kelionių / išvykų vadovus. Vienas jų – Liudviko Vladislovo Kondratovičiaus (mums geriau žinomo kaip Vladislovas Sirokomlė) sudarytas iškylų vadovas po Vilniaus apylinkes. 1857–1860 m. pasirodę tekstai, 1989 m. buvo sudėti į vieną knygutę „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Tai puiki proga pakeliauti Sirokomlės pėdomis ir patyrinėti per 150 m. įvykusius pokyčius. Sirokomlė skaitytoją ir keliautoją veda pro Trakų, Stakliškių, Jiezno, Punios, Nemėžio, Rukainių, Medininkų, Ašmenos bei Kernavės apylinkes. Žinoma, dabar kai kurios teritorijos yra Baltarusijos sudėtyje (pvz., Ašmena). Taip pat Sirokomlė skiria nemenką dėmesį ir Kauno apylinkių bei miesto pažinimui.

Beje, susiruošusiems nuvykti į senąją Lietuvos sostinę Kernavę būtų aktualu perskaityti istoriko A. Dubonio monografiją „Traidenis. Monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje (1268-1282)“, kurioje istorinė Lietuvos vieta atsivers per tikrai nepaprasto žmogaus prizmę.

Sirokomlės siūlomas maršrutas leidžia kiekvienam atrasti tai, kas artima, tad šiuo atveju iš kelio nuklysti yra ne tik sveika, bet ir skatintina!

1695 m. Kražių rankraščio antraštinis lapas. Darius Antanavičius, 1695 m. Kražių rankraščio chronogramos ir chronostichai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Žemaitija ir jėzuitai

Planuojantiems aplankyti buvusios Žemaitijos kunigaikštystės teritoriją lankomų objektų gausa turėtų susukti galvą. Tad nebandydamas išskirti vienintelės ar kelių vietų, kurias galima pamatyti Žemaitijoje, siūlau nusikelti 320 metų atgal į tuos laikus, kuomet Kražių jėzuitų kolegijoje buvo dėstoma retorika. Būtent šios kolegijos studentai paliko savo kurtus prozos darbus, iš kurių 8 buvo publikuoti 2014 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto išleistoje knygoje „Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino. 1695 m. Kražių rankraščio prozos fragmentai“. Tai – puikus skaitinys, tinkamas skaityti ne tik kelyje į Žemaitiją. Ypač įdomu atkreipti dėmesį į tekstus, kuriuose pasakojama apie jėzuitų kelionę iš Vilniaus į Kražius. Jėzuitams kelias pasirodė sunkus, buvo svarstoma apie Žemaitijos kelių sutvarkymą ir siūlymus negalvoti apie kelio ilgį ar sunkumą, verčiau susimąstyti apie tai, kas laukia amžinybėje.

Biržai. Kalvinistai. Švedai. Sukilėliai. Jonas Mekas

Šiaurės Lietuvoje esantis Biržų miestas vertas ne vienos knygos ar teksto. Kaip ir Kėdainių atveju, susiduriame su Radvilų miestu. Tad senosios Lietuvos istorijos gerbėjui mieste tikrai bus ką pamatyti. XVI a. pastatyta Biržų pilis – vienintelė bastioninio tipo pilis Lietuvoje, kuri mena ne tik Radvilų laikus, bet ir XVII a. švedų okupaciją. Prieš keliaujant senųjų laikų gerbėjui pravartu paskaityti Deimanto Karvelio knygą „Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m.“ Vis dėlto Biržų miestas slepia ir daugiau įdomybių, kurių atrasti gali kiekvienas (pvz., Biržų apylinkėse vyko vienas didžiausių 1863–1864 m. sukilimo mūšių Lietuvos teritorijoje, kurio metu į nelaisvę buvo paimtas Z. Sierakauskas).

T. Makovskio XVII a. Biržų žemėlapis. Biržų muziejaus nuotrauka.

Šiais metais Biržų apylinkės nuskambėjo labai plačiai. Čia esančiuose Semeniškiuose birželio 16 d. buvo palaidotas ilgą laiką JAV gyvenęs filmų kūrėjas bei avangardinio kino korifėjus Jonas Mekas. Tad kiekvienam panorusiam aplankyti Kūrėjo kapą pravartu į kelionę pasiimti paties Jono Meko parašytą knygą „Semeniškių idilės. Reminiscensijos“.

Pristatytos penkios Lietuvos vietos tikrai nereiškia, kad daugiau mūsų šalyje nėra ko pamatyti. Tiek lankytinų vietų, tiek literatūros sąrašus būtų galima plėsti iki begalybės. Šiuo atveju apsiribojau 5 vietomis. Tai padariau dėl labai paprastos priežasties – kiekvienas iš mūsų galime pasirinkti savo maršrutą ir susirasti savo literatūrą planuojamai kelionei, bet reikia nepamiršti vieno, kad kartais romaną pakeisti istorine studija ar žmonių paliktais prisiminimais apie tas vietas, į kurias planuojama keliauti, gali tapti gyvenimą pakeičiančiu nuotykiu!