pixabay.com/ Hans Benn nuotr.

 Išėję iš sinagogos fariziejai susimokė Jėzų pražudyti. 
    Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, bet įspėdavo, kad jo negarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai: 
    „Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo dvasios, ir jis skelbs tautoms tikrąją tiesą. Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jo balso. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol neatneš teisybei laimėjimo; o jo vardas teiks viltį tautoms!“ 

 

Skaitiniai E1 (219)

Iš 12, 37–42: Tai buvo naktis budėjimo Viešpačiui, kada šis juos išvedė iš Egipto

Ps 136, 1. 23–24. 10–12. 13–15. P.: Jis maloningas per amžius!


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Nendrė paprastai auga šlapioje vietoje ir yra netvirtas augalas. „Palūžusi nendrė“ tikrai būtų silpna. Todėl ji vaizduoja prislėgtus arba kenčiančius žmones, tokius kaip vyras su padžiūvusia ranka (Mt 12, 10–14) arba kaip moteris sugauta svetimaujant (Jn 8, 1–11).

Įprasta to amžiaus namų lempa buvo nedidelis ąsočio formos molinis indas su kilpos pavidalo ąsa. Lempa paprastai būdavo pripilama alyvų aliejaus. Dagtis, padarytas iš lino pluošto, kapiliarinio traukimo būdu įsiurbdavo aliejų, kad būtų maitinama liepsna. Aišku, „gruzdantis dagtis“ būtų beveik užgesęs dagtis.

Jėzus skelbė paguodos žinią daugeliui tų, kurie buvo, vaizdingai kalbant, kaip palūžusi nendrė, sulinkusi ir blaškoma. Tokie žmonės taip pat buvo lyg gruzdantis dagtis, nes jų paskutinė gyvybės kibirkštis vos ruseno.

Tačiau Jėzus nenulaužė simbolinės palūžusios nendrės ir neužgesino simbolinio gruzdančio dagčio. Jo meilingi, švelnūs, užjaučiantys žodžiai neliūdino ir neslėgė kenčiančių žmonių. Veikiau jo kalba ir elgesys su jais dvasiškai pakeldavo (Mt 11, 28–30).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai