Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Vilniaus senamiesčio širdyje, prie Rotušės, įsikūrę iškilaus išeivijos tapytojo ir kolekcininko Kazio Varnelio namai-muziejus plačiajai visuomenei tampa atviri – dabar analogų Lietuvoje neturintį optinio meno, arba oparto, meistro kurtą muziejų galima aplankyti daug paprasčiau, negu buvo iki šiol tik iš anksto grupėms užsiregistravus į ekskursiją. Šia proga liepos 22-ąją Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio dalimi K. Varnelio namai-muziejus tapo 2003 metais, surengė spaudos konferenciją. 

Kaip ir į kiekvieną muziejų, čia jau galima užsukti nesiregistruojant, įsigyti bilietą už 3 Eur ir pamatyti didžiąją dalį unikalios sukauptos K. Varnelio kolekcijos ir šalia jos – apie 300 paties oparto meistro kompozicijų ir dar daugiau, jeigu skaičiuotume ir eskizus. Atveriama didžioji dalis klasikinių K. Varnelio kūrinių antrame aukšte, o pirmajame galima susipažinti su menininko kaupta istorine grafika, žemėlapiais, Vakarų Europos skulptūromis, renesansiniais, barokiniais baldais.

K. Varnelio kolekcijoje, kaip konferencijoje pabrėžė K. Varnelio namų-muziejaus muziejininkė Gabrielė Paškevičiūtė, yra labai svarbių, kalbant ir apie Lietuvos muziejų kontekstą, kūrinių, pavyzdžiui, trys Francisco Goyos graviūros iš grafinio ciklo „Kapričai“ (Los Caprichos), datuojamos 1798 metais. Tai vieninteliai originalūs F. Goyos kūriniai, eksponuojami Lietuvos muziejuose. Kolekcijoje – ir XVII amžiaus antrojo arba trečiojo leidimo LDK žemėlapis, kurio vienas autorių – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Pasak G. Paškevičiūtės, tai vienas tų istorinių herojų, kuriuo K. Varnelis labai domėjosi ir didžiavosi. Čia taip pat saugoma ir jo parašyta knyga „Kelionė į Jeruzalę“ (XVIII a. vidurio egzempliorius).

K. Varnelio namų-muziejaus muziejininkė Gabrielė Paškevičiūtė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Asmeninėje bibliotekoje K. Varnelio sukaupta daugiau kaip 9000 leidinių įvairiausiomis temomis – daugiausia apie meną, kultūrą, tačiau yra ir nuotykių romanų, ir Biblijų. Kartais knygų menininkas įsigydavo kaip kolekcininkas dėl ypatingų jų viršelių, iliustruotų žymių dailininkų.

Lankytojams galbūt iš pirmo žvilgsnio muziejaus kolekcija gali pasirodyti eklektiška, tačiau, pasak muziejininkės G. Paškevičiūtės, K. Varnelis kurdamas ją visada turėjo nusistatęs tam tikras kryptis, prioritetus. Bet kuriuo atveju tai unikali apsilankymo muziejuje patirtis, žavinti kontrastais, skirtingais scenarijais, skirtingomis kambarių atmosferomis ir autentika: menininkas gyvendamas ir JAV, ir Lietuvoje savo namus paversdavo meno kūriniais, vienu metu ir biblioteka, ir muziejumi, ir galerija, ir privačiomis erdvėmis, ir dirbtuvėmis. 

„Kazys Varnelis kurdamas šį muziejų nuolat siekė tobulumo, dėl to jis buvo perkuriamas, tobulinamas. Labai dažnai tai, ką matome išeksponuota ant sienų, iškabinta skirtinguose aukščiuose, todėl sukuria tam tikrą ritmą. Netgi rėmai meno kūriniams kartais būdavo įsigyjami atskirai, – pasakojo muziejininkė. – Dabar mūsų svarbi misija – saugoti paskutinį K. Varnelio paliktą muziejaus variantą, paskutinę jo scenografiją. Jis labai dažnai muziejų vadindavo teatru, yra čia sukomponavęs dialogus tarp meno kūrinių, mizanscenas.“ Tarpusavyje kalbasi ne tik viename kambaryje esantys meno kūriniai, atkartodami vienas kito formas ar jomis kontrastuodami, bet ir perėjimai vis į kitus kambarius, iš kurių į skirtingas puses žvelgiant veriasi trikdančios perspektyvos.

„Turbūt jums kyla klausimas: kodėl reikėjo laukti 18 metų prieš atveriant K. Varnelio namų-muziejaus duris? – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. – Atsakymas labai paprastas: nes pats dailininkas šiuose namuose gyveno ir kūrė nuo 1998 iki 2010 metų. Jis ir sukūrė šį muziejų. Viskas, ką čia matote, sukurta paties menininko, kiekvienas daiktas stovi toje vietoje, kur menininkas jį paliko. Ir didelėms grupėms lankytis tokiame muziejuje tikrai nėra paprasta. Tam, kad žmonės čia galėtų ateiti, ir tam, kad būtų apsaugotos vertybės, muziejus investavo daug ir sukūrė visą saugumo sistemą. Ilgai dirbome, galvojome, ir dabar pagaliau lankytojams galime atverti nors ir ne visus kambarius, bet tikrai nemažą jų skaičių.“ 

Kaip ir anksčiau, pasak Nacionalinio muziejaus vadovės, taip ir dabar K. Varnelio namus-muziejų bus galima aplankyti užsakant ekskursiją – jų yra keli tipai: apžvalginės, apžiūrint visus kambarius; teminės, jeigu lankytojai pageidauja daugiau sužinoti apie K. Varnelio kūrybą, jo kolekciją, apie unikalius vienus seniausių pastatų Vilniuje, kuriuos ir sujungia šis muziejus – gotikinį Mažosios gildijos pastatą ir Masalskio namus. Norintieji apžiūrėti visus kambarius, biblioteką ir dirbtuves, kuriose K. Varnelis dirbo iki pat mirties, gali registruotis į išplėstinę ekskursiją.

Keičiasi ir K. Varnelio namų-muziejaus lankymo valandos, jis dirbs ilgiau – nuo 10 iki 18 val. (ne darbo diena – pirmadienis). Registruotis į ekskursijas galima telefonu ir internetu. Dar viena naujovė – visą vasarą šeštadieniais 12 val. nusipirkus bilietą nemokamai su gidu bus galima pasivaikščioti po atvertas muziejaus erdves (po 14 iš 43 kambarių)

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Kazys Varnelis gimė 1917 m. vasario 25 d. Alsėdžiuose. Tapybos mokėsi Kaune, Antrojo pasaulinio karo metais studijas tęsė Vienoje. Po karo kelerius metus gyveno Vokietijoje ir jau būdamas Europoje ėmė pamažu kurti savo kolekciją: lietuviški žemėlapiai, graviūros, knygos tapo svarbiausiais pirmaisiais būsimojo muziejaus eksponatais. 1949 m. pasitraukė į JAV, kur tapo sėkmingu menininku dėl savo optinių kompozicijų, padėjusių jam ir toliau kaupti savo kolekciją. Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai – menininko aukso amžius. Amerikoje K. Varnelis praleido pusę šimtmečio. Į tėviškę nusprendė grįžti 1998-aisiais. Mirė Vilniuje 2010 m. spalio 29 d. būdamas 93-ejų.

K. Varnelio darbai, be Lietuvos, kur jo kūrinių rinkinys yra didžiausias pasaulyje, yra saugomi Detroito, Akrono meno institutuose, Niujorko Solomono R. Guggenheimo, Čikagos šiuolaikinio meno, Ajovos universiteto muziejuose, privačių kolekcininkų rinkiniuose.

2017 m., minint K. Varnelio gimimo šimtmetį, Nacionalinėje dailės galerijoje buvo surengta paroda „Optika ir struktūros. K. Varnelio kūryba: 1967–1977“. Ją galerija surengė kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Kazio Varnelio namais-muziejumi. Jubiliejinės garsiojo menininko parodos kuratorius – ne muziejininkas, o JAV gyvenantis dailininko sūnus, architektūros istorikas Kazys Varnelis jaunesnysis.

Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka