Šventieji Joakimas ir Ona. Giotto di Bondone paveikslo „Susitikimas prie Aukso vartų“ fragmentas, 1305 m. Vikipedijos iliustracija

Šiandien Bažnyčia pagerbia Švč. Mergelės Marijos tėvus – šv. Joakimą bei Oną. Marijos tėvų kultas gimė Jeruzalėje, kur IV a.  prie Avių vartų (pasak tradicijos, ten buvo Marijos tėvų namai) pastatyta bažnyčia, kurią apie 550 m. perstatė imperatorius Justinianas I, o XII a. kryžininkai pastatė Šv. Onos bažnyčią, kuri tebestovi iki šiol. Rytuose Marijos tėvai kartu pagerbiami rugsėjo 9 d., o liepos 25 d. švenčiamas šv. Onos užmigimas. Vakarų Bažnyčia  nuo XIII a. Šv. Onos šventę mini liepos 26 d. Šv. Joakimo minėjimas daug vėlesnis ir jis neturėjo pastovios datos, Marijos tėvas buvo pagerbiamas kovo 20 d., sekmadienį po Žolinės, rugpjūčio 16 d. Liturginė 1969 m. reforma Marijos tėvams paskyrė vieną datą – liepos 26 d.

Jei norėtume sužinoti, iš kur atėjo Jėzaus senelių vardai ir jų istorija, nustebtume, kad jie neminimi Naujajame Testamente, o pirmieji pasakojimai mus pasiekia iš nekanoninės raštijos (apokrifų). Gali kilti klausimas: negi Bažnyčia remiasi apokrifinėmis legendomis, kuriomis neverta tikėti ? Ne. Bažnyčia nesiremia apokrifais. Tačiau, dera prisiminti:

– Evangelistai nerašė Jėzaus biografijos mums suprantama prasme. Jų tikslas buvo iš surinktos medžiagos perteikti tai, kas padėtų įtikėti Kristų ir gyvenime Jį sekti: „Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas“ (Lk 1, 3–4).

– Tad daug rašytinės ir žodinės tradicijos nebuvo panaudota: „Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą“ (Jn 20, 30–31).

– Ši tradicija aptinkama apaštalo Pauliaus laiškuose, I–II a. raštijoje.

Tad pasakojimas apie Marijos tėvus priklauso šios tradicijos kraičiui. Pasidomėkime, ką galime sužinoti tikro apie Marijos gimdytojus.

Šventųjų Joakimo ir Onos diena – puiki proga prisiminti savo senelius. Aplankyti gyvuosius ir pasimelsti už mirusiuosius.

Jų vardai ir gyvenimas pirmiausia įraštinti II a. Genesis Mariae (Marijos Gimimo knygoje) turbūt Palestinoje, judeo-krikščionių bendruomenėje. Šis apokrifas laikomas pirmųjų amžių krikščionių bestseleriu, skaitytas sirų, etiopų, koptų, gruzinų, slavų, armėnų, arabų kalbomis. Tai tarsi Evangelijos įvadas, kuriame išaukštinama Marija, jos mergeliškumas, nujaučiamas Nekaltsis Prasidėjimas. Šio apokrifo autorius kaip šaltinius naudoja ST istorijas, žodinę tradiciją ir Luko bei Mato evangelijų medžiagą.

Mums įdomiausia žodinė tradicija, kilusi iš Viešpaties giminaičių aplinkos. Antikos pasaulio žmogui, o ypač Išrinktosios Tautos atstovui, buvo įprasta žinoti savo protėvių vardus ir gyvenimus, nes per juos jis tapo Dievo Tautos nariu. Šventajame Rašte dažnai įvardinant žmogų pasakomi bent trys jo protėviai. Juozapas Flavijus teigia, kad kiekvienas žydas galėjo laisvai išvardinti septynis savo protėvius. Euzebijus Cezarietis rašo, jog dar IV a. pradžioje Nazarete būta asmenų, save kildinusių iš Viešpaties pusbrolių. Tad visai normalu, kad I a. pab.– II a. pr dar buvo gyvų Jėzaus ir Marijos giminaičių.

Iki įraštinimo Jėzaus senelių vardai ir istorija tikrai buvo žinoma ir pasakojama. Ši žodinė tradicija mums teigia, kad Marijos tėvų vardai buvo Joakimas (hebr. Jehojahimas – VIEŠPATS paruošia) ir Ona (hebr. Hana – malonė), abu kilę iš karališkosios Dovydo giminės. Šv. Joakimas bei Ona buvo teisūs žmonės, tačiau bevaikiai, o tai pagal to meto supratimą buvo laikoma Dievo bausme už nuodėmes. Sutuoktiniai gyveno Jeruzalėje, netoli Šventyklos. Apokrifas pasakoja apie Joakimo ir Onos patirtus užgauliojimus: „Ir štai atėjo didi Viešpaties diena. Izraelio vaikai nešė savo aukas. Ir štai jie užsipuolė Joakimą. Toksai Reubelis atsistojęs pasakė: „Ar dera tau nešti aukas, jei esi bevaikis?“ Vis dėlto Dievas išklausė jų maldas ir per angelą apreiškė, kad jie susilauks dukros, kuri bus džiaugsmas visai žmonijai. Sulaukus trejų metų, Marija buvo paaukota Šventykloje. Dera pabrėžti simbolinę šio įvykio prasmę – Marija yra naujoji Šventykla, paruošta Viešpačiui. Tolesnių žinių apie Marijos tėvų gyvenimą tradicija nepateikia.

Prisimindami Mergelės Marijos tėvus, mes dėkojame Dievui, kuris kantriai ruošė žmoniją Išganytojo atėjimui ir leido kiekvienam teisiajam prisidėti prie šio didingo Dievo plano. Joakimas ir Ona mums išaugino visų tautų palaimą – Dievo Gimdytoją.

Istorinių žinių stoka suteikia mums laisvę įsivaizduoti kasdienį Joakimo ir Onos gyvenimą – jų tarpusavio santykius, ryšius su Juozapu ir galiausiai bendrystę su anūku Jėzumi. Nebus nuodėmė galvoti, kokias pasakas Jėzui sekdavo močiutė Ona, ar ką jis veikdavo dviese su seneliu Joakimu. Juk Dievas tapo žmogumi ir įžengė į žmonių gyvenimus, kad juos perkeistų ir pašventintų.

Šventųjų Joakimo ir Onos diena – puiki proga prisiminti savo senelius. Aplankyti gyvuosius ir pasimelsti už mirusiuosius.