Kauno centrinis paštas. Kultūros paveldo departamento archyvo nuotrauka

Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybė paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu. Toks išskirtinis Kauno centrinio pašto rūmų statusas suteikia galimybę rengti naujus teisės aktus, įrašant šį objektą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą.

Kauno centrinio pašto rūmų situacija ir jos sprendimo būdai ne kartą buvo svarstomi ir visuomeninių organizacijų, ir valstybės institucijų lygmeniu. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, kuri yra šio objekto savininkas, nemato perspektyvos toliau plėtoti įstatuose numatytą veiklą, pastate atliekant savo funkcijas. Šiandienis Vyriausybės sprendimas leis išsaugoti Kauno centrinio pašto rūmus visuomenės poreikiams.

1932 m. atidarytas Kauno centrinis paštas (architektas Feliksas Vizbaras) yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

2015 m. Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.

Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kultūros ministerijos informacija

Kauno centrinis paštas sovietmečiu. A. Burkaus asmeninės kolekcijos nuotrauka iš Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainės
Kauno centrinio pašto projektas. Iš „Paštininkų žodžio“ (1930 m. Nr. 7). Nuotrauka iš Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainės
Fasado fragmentas apie 1956 m. KTU ASI archyvas, pk-1676. Nuotrauka iš Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainės
Kauno centrinis paštas Laisvės alėjoje. Tomo Urbelionio / BFL nuotrauka
Kauno centrinis paštas. Anatolijaus Rozenbliumo nuotrauka