Navahų Švč. Mergelė Marija – Kukurūzų Dievo motina. Aut. John Battista Giuliani

Rugpjūčio 1 d. Perkūno name-muziejuje, Kaune, pradėjo veikti viso pasaulio krikščionių bendruomenę jungianti paroda „Misijų stotelės. Lietuvių jėzuitų misionierių šimtmečio kelias“. Parodos atidarymas vyks rugpjūčio 11 d. 11:15 val. Prieš atidarymą kviečiame atvykti ir į šv. Mišias Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, kurias aukos arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, dalyvausiantis ir parodos atidaryme. Taip pat atidaryme dalyvaus ir parodos kolekcijos savininkas kunigas Antanas Saulaitis SJ. Paroda veiks iki 2019 m. spalio 30 d.

2018 m. Bažnytinio paveldo muziejuje buvo pristatyta paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“, kurioje visuomenei pirmą kartą atverta kunigo, misionieriaus Antano Saulaičio SJ ir jo draugų rinkta kolekcija „Misijų stotelės“. Ši paroda, toliau tęsianti savo kelią kitokiu formatu Perkūno name- muziejuje, pristato ne tik dalį kunigo Antano Saulaičio SJ kolekcijos, bet ir jėzuitų misijų stoteles, jų nuveiktus darbus, išleistas knygas, asmeninius daiktus – šimtmetį trukusios lietuvių jėzuitų misionierių veiklos visame pasaulyje liudininkus. Siekiant kuo plačiau pristatyti misionierystės fenomeną, parodai atrinkti objektai byloja ne tik apie skirtingose kultūrose naudojamus ir lietuvio akiai neįprastus daiktus, bet ir konkretaus misionieriaus veiklą.

Lietuvių misionierystės istorija prasideda XVII a. pirmoje pusėje. 1625 m., po šešis mėnesius trukusios varginančios kelionės, vakarinėje Indijos pakrantėje iš laivo išsilaipino keliasdešimt jėzuitų vienuolių. Vienas iš jų – pirmasis žinomas lietuvis misionierius t. Andrius Rudamina SJ. Atvykęs į Goa miestą vakarų Indijoje, jėzuitų vienuolis pradėjo savo misionierišką darbą uoste stovinčiuose laivuose, kalėjimuose bei ligoninėse.

Visi misionieriai priima kultūrą, kurioje veikia. Jie susipažįsta su šalimi ne tik geografiškai, bet dalindamiesi savimi pačiais ir priimdami žmones, kuriuos susitinka. Pažindami kitus, jie išmoksta kažko ir apie save – kritiškai vertinti savo kultūrą. Šitaip vyksta tarpkultūrinis ir tarpreliginis dialogas.

1951 m. amerikiečių arkivyskupas Fultonas Sheenas pirmą kartą pasiūlė melstis Pasaulio misijų rožinį, ragindamas katalikus melstis ne tik už save ir savo artimuosius, bet ir už stokojančius, pažeidžiamus savo aplinkoje žmones visame pasaulyje. Nuo tada misijų pasaulyje pradėta vadovautis 5 regionų suskirstymu. Kiekviena dešimtis karoliukų iš penkių Rožinio dalių simbolizuoja 5 regionus – Afriką, Šiaurės ir Pietų Amerikas, Europą, Okeaniją ir Aziją – ir tradiciškai yra skirtingų spalvų, kurių kiekviena akcentuoja tam tikrą regiono išskirtinumą.

Parodoje išskirti broliai jėzuitai, misionieriavę Šiaurės ir Pietų Amerikose, Azijoje, taip pat sovietų okupacijos metais dirbę Sibire, savo pasirinkimu ir pasiaukojimu skleidę tikėjimą tarp toli nuo namų atsidūrusių europiečių.

Perkūno namo-muziejaus informacija