Catholicexchange.com nuotrauka

Gilbertas K. Chestertonas (1874–1936) buvo anglų žurnalistas, eseistas, rašytojas ir poetas, puikiai žinomas ir daugeliui Lietuvos skaitytojų. Per savo gyvenimą parašė apie 80 knygų, keletą šimtų eilėraščių, apie 200 trumpų apsakymų, apie 4000 esė ir keletą pjesių. Didelė dalis jo kūrybos (tarp jų ir žymiausios knygos, tokios kaip „Ortodoksija“ ar „Amžinasis žmogus“) buvo skirta krikščionių tikėjimui pristatyti ir apginti. Tam Chestertonas turėjo išskirtinį talentą – jo kūrybą puikiai vertino tokios literatūros įžymybės kaip Ernestas Hemingway'us, Evelynas Waugh, Gabrielis Garcia Marquezas, Agatha Christie, W. H. Audenas, T. S. Eliotas ir daugelis kitų.

Paolo Gulisano, pirmosios itališkos Chestertono biografijos autoriaus, teigimu, Chestertonas buvo ne tik išskirtinis rašytojas, tačiau ir neeilinė asmenybė: „Tikėjimas, viltis ir meilė buvo svarbiausios Chestertono dorybės. Jis buvo doras, paprastas ir kuklus. Nors gyvenime patyrė asmeninio skausmo, jis visada rinkosi krikščionišką džiaugsmą.“

Pasiūlymas pradėti Chestertono kanonizacijos procesą pirmą kartą pasirodė 2009 metais ir tapo gana dažna britų ir amerikiečių katalikiškos spaudos spekuliacijų tema. Tačiau visai neseniai, rugpjūčio 1 dieną, pasirodė Northamptono vyskupo Peterio Doyle’io pranešimas, kad po preliminaraus tyrimo nuspręsta Chestertono kanonizacijos bylą nutraukti. Anot vyskupo, tai lėmė trys priežastys: pirma, nėra vietinio pamaldumo Chestertonui. Antra, trūksta žinių apie nuoseklų asmeninį pamaldumą. Trečia, kai kurie kritikai Chestertoną kaltina antisemitizmu.

G. K. Chestertonas
Gilbertas ir Frances Chestertonai. Iš privačios Nancy Brown kolekcijos. Catholicmom.com nuotrauka.

Šis sprendimas sukėlė diskusijų viso pasaulio katalikiškoje žiniasklaidoje. JAV G. K. Chestertono draugijos pirmininkas Dale’as Ahlquistas teigė, kad iš tiesų esama vietinio pamaldumo pavyzdžių – Londone veikia grupė, pasivadinusi, „Katalikiška Chestertono draugija“, taip pat kiekvieną rudenį rengiami piligriminiai žygiai iš Londono į Beaconsfieldą, kur rašytojas yra palaidotas. Be to, anot D. Alquisto, žmonių, kuriuos į tikėjimą pastūmėjo Chestertono kūryba, yra visame pasaulyje. Antrąją kliūtį – žinių apie asmeninį rašytojo dvasingumą trūkumą – Alquistas laiko kliūtimi, su kuria dažnai susiduria pasauliečių kanonizavimo bylos.

Daugiausia aptarinėjama trečioji kliūtis: ar Chestertonas buvo antisemitas? Šį klausimą išsamiai aptarė krikščionių ir žydų santykių tyrinėtoja Anna Farmer. Jos teigimu, G. K. Chestertonas neigė esąs nusistatęs prieš žydus, tačiau jo raštuose esama pasakymų, kurie po Holokausto gyvenantį žmogų gali priversti jaustis nepatogiai. Chestertono raštuose pasitaiko tokių teiginių, kaip „vis dar manau, kad yra žydų problema“ arba apie „žydiškumo dvasią“ kalbama kaip apie „svetimą Vakarų šalims“. Iš kitos pusės, Chestertonas bjaurisi Hitleriu, šį kirtikuoja, teigia, kad Hilteris žydus laikė kaip „žymiausią istorijoje atpirkimo ožį“, sakėsi esąs pasiruošęs „mirti gindamas paskutinį Europos žydą“. A. Farmer nuomone, Chestertono požiūrį į žydus sunku atsekti – norint jį galima interpretuoti kaip tiek vieno, tiek kito poliaus pavyzdį.

D. Alqiustas šiuo klausimu pasisako griežčiau. Jis teigia, kad epitetas „antisemitas“ neturėtų būti minimas kartu su Chestertono pavarde. „Jis ne tik yra fiziškai apgynęs žydus nuo išpuolio, bet ir ne vieną kartą pasisakė prieš jų persekiojimą Vokietijoje, Rusijoje bei Anglijoje“, – teigia Chestertono draugijos pirmininkas.

Chestertono kanonizacijos bylos ateitis vis dar lieka neaiški. Tai nėra galutinis sprendimas – bylą ateityje gali pradėti ir kitas vyskupas.

Parengė Augminas Petronis

Iš kairės: G. B. Shaw, H. Bellocas, G. K. Chestertonas