Popiežius su Bulgarijoje apsistojusiais migrantais. EPA nuotrauka

Penktadienį Italijos dienraštis „La Stampa“ paskelbė interviu su popiežiumi Pranciškumi. Dienraščio korespondentą ir blogo „Vatican insider“ koordinatorių Domenico Agasso popiežius priėmė Vatikano Šv. Mortos namuose antradienį, rugpjūčio 6-ąją.

Europos vienybė

Pirmoji pokalbio tema – Europos Sąjunga, šiandien grėsmę jai keliantys populistiniai judėjimai ir jų skelbiamas suverenizmo šūkis. Europa negali ir neturi sužlugti, nes ji yra ne tik geografinė teritorija, bet istorinis ir kultūrinis darinys. Būtent dėl kultūrinės ir istorinės vienybės galėjo išsipildyti Europos Sąjungos steigėjų svajonė. Šiandien, sakė popiežius, neturime leisti, kad šis palikimas būtų iššvaistytas. Šiandien dėl administravimo nesklandumų ir vidinės nesantaikos Europos Sąjunga turi problemų, tačiau reikia ją išsaugoti. 

Kaip tai padaryti? Pasak popiežiaus, labiausiai reikia dialogo. Dialogo tarp žmonių, tarp visuomenių ir jas sudarančių grupių. Reikia laikytis taisyklės: „Pirmiausia Europa, paskui – mes.“ Problemos, kurių turi „mes“, nėra antraeilės, tačiau pirmumas turi būti skirtas Europai. Europos Sąjungos viduje reikia daugiau dialogo, reikia daugiau įsiklausymo. Deja, dažniau matome monologus ir kompromisus. Dialogas visada turi remtis aiškiu savo tapatybės suvokimu.

Popiežius pateikė pavyzdį iš ekumenizmo sferos: „Aš galiu dalyvauti ekumeniniame dialoge tik aiškiai suprasdamas, kad esu katalikas. Taip pat ir mano pašnekovas dialoge dalyvauja aiškiai suvokdamas savo protestantišką ar ortodoksišką tapatybę. Dialogas – tai ne tapatybės atsisakymas, bet jos integravimas.“ Problemų atsiranda ne kai atveriame savo tapatybę kitiems, bet kai joje užsidarome. Kiekviena šalis turi savo kultūrinę, istorinę, nacionalinę tapatybę. Tai jos turtas. Iš šis turtas dialogu turėtų būti integruotas. Turime atsiminti, kad visuma yra vertingesnė už jos sudedamąsias dalis. Tačiau globalizacija, vienybė neturi būti suvokiama kaip nugludinta sfera, bet kaip daugiašonė figūra: kiekviena tauta išsaugoja savo tapatybę vienybėje su kitomis.

Šiandien Europos vienybei grėsmę kelia populistiniai judėjimai ir jų skelbiami suverenizmo šūkiai. Suverenizmas – tai izoliacija, užsidarymas. Pasak popiežiaus, šitie šūkiai turėtų kelti rimtą susirūpinimą, nes jie panašūs į tai, ką Hitleris skelbė 1934 m. Tai kelia baimę. Tautos turi būti suverenios, bet ne uždaros. Suverenumą reikia ginti, bet taip pat reikia ginti ir ugdyti gerus santykius su kitomis tautomis, su Europos tautų bendrija. Suverenizmas yra persistengimas, kuris gali blogai baigtis, nuvesti net iki karo, sakė popiežius.

Migracija

Kita pokalbyje su popiežiumi aptarta tema – migracija, nesugebėjimas integruoti Europoje prieglobsčio ieškančių žmonių, nepakanta atvykėliams, ksenofobinės reakcijos. Pagrindinė teisė, kuri turi būti gerbiama ir dėl kurios negali būti jokių abejonių, – tai teisė į gyvybę, sakė popiežius. Turime suprasti, kad pas mus atvykstantys migrantai bėga nuo karų ir bado.

Popiežius vėl pakartojo jau ne kartą minėtus keturis kriterijus. Pirmas – priimti. Atvirumas, svetingumas yra krikščioniškos vertybės. Durys neturi būti užtrenktos, turi būti atidarytos. Antras – rūpintis, palydėti; trečias – ugdyti; ketvirtas – integruoti. Vyriausybės turi priimti išmintingus sprendimus. Turi priimti tiek migrantų, kiek gali. Jei negali visų atvykėlių priimti viena šalis, problemą reikia spręsti kartu su kitomis. Reikia kūrybiškumo. Skundžiamasi, kad dėl demografinės krizės kai kurie miesteliai beveik visiškai ištuštėję. Galbūt migrantų bendruomenių apgyvendinimas juose padėtų atgaivinti vietinę ekonomiką. Pasak popiežiaus, migracijos problemą reikia spręsti ir šalinant ją sukeliančias priežastis, padedant kurti normalias gyvenimo sąlygas šalyse, iš kurių dabar žmonės bėga.

Sinodas

Italų dienraščio paskelbtame interviu kalbama ir apie globalias ekologines problemas bei apie su jomis gana artimai susijusį Amazonijai skirtą vyskupų sinodą, kuris po dviejų mėnesių vyks Vatikane. Sinodas, sako Pranciškus, bus enciklikos „Laudato si‘“ tąsa. Kas nėra skaitęs šios enciklikos, nesupras ir šio Sinodo. „Laudato si’“ – tai ne žalioji enciklika, bet socialinė enciklika, Bažnyčios socialinio mokymo dokumentas, skirtas kūrinijos apsaugos problemoms.

Kodėl tiek dėmesio skiriama Amazonijai? Todėl, kad nuo Amazonijos miškų didžia dalimi priklauso visos planetos gyvenimas. Jie pagamina didelę dalį deguonies. Be saiko kristi tuos miškus reiškia žudyti žmoniją. Be to, Amazonija – tai ir didžiulė bioįvairovė, ir toje teritorijoje gyvenantys žmonės, sudėtingos socialinės problemos. Ir ne tik tai. Ne mažiau dėmesio reikia ir mūsų visų, visos planetos gyventojų kasdieninio gyvenimo stiliui, mūsų kasdieniniams pasirinkimams, kurie daro įtaką visos planetos gyvenimo kokybei. Tokie dalykai kaip atliekų rūšiavimas, taupus vandens naudojimas namuose yra labai svarbūs, nes ugdo ekologinę kultūrą, įgūdžius neteršti kūrinijos.

Kalbant apie Amazonijai skirtą Sinodą popiežiaus paklausta ir apie vadinamuosius viri probati – tai yra apie galimą sprendimą kai kuriais ypatingai atvejais teikti kunigystės šventimus šeimas turintiems vyrams. Popiežius atsakė, kad tai nebus svarbiausia Sinodo tema, kad šis klausimas yra tik vienas iš punktų, įrašytų į Sinodo darbo dokumentą, kartu su daugybe kitų klausimų, kurie susiję su įvairiomis tarnystėmis ir evangelizavimo būdais.