Marijos dangun ėmimas.Ourladyincatholiclife.blogspot.com nuotrauka

Anomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. 
    Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: 
    „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ši garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo sveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. 
    O Marija prabilo: 
    „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarniutę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. 
    Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. 
    Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. 
    Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus. 

Skaitiniai Š (154)

Apr 11, 19a; 12, 1–6a. 10ab: Moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis

Ps 45, 10bc. 11. 12ab. 16. P.: Tau iš dešinės karalienė, padabintoji auksu Ofyro

1 Kor 15, 20–27: Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui


Komentaro autorė - s. Ligita Ryliškytė SJE

Jeruzalėje yra bent dvi šventovės, dedikuotos Marijos Ėmimui į Dangų arba, kaip Rytų Tradicija vadintų, Marijos Užmigimui. Ar bent viena šių vietų yra tikroji Marijos ėmimo į dangų vieta, palikime ginčytis istorikams. Šiandien daug svarbiau prisiminti, kad šios šventovės liudija seną Bažnyčios tradiciją. Bažnyčia tiki, jog dėl jai skirto ypatingo vaidmens išganymo istorijoje Nekaltai Pradėtoji nepatyrė kūno suirimo, krikščioniškoje Tradicijoje siejamo su nuodėmės pasekmėmis. Septynių kalavijų perverta žemėje, Dievo Motina ir mirties valandą artimiausiai dalyvauja Kristaus slėpinyje. Kaip Kristaus, taip ir Marijos kūno perkeitimas neužtrunka. Šį perkeitimą liudijantis Marijos Dangun Ėmimo slėpinys rodo į visų Kristaus kūno narių tikrovę, pilnai apsireikšiančią laikų pabaigoje.

Dangun ėmimo slėpinys taip pat kalba apie Marijos vaidmens ypatingumą. Marija vienintelė savo „laiboje būties vazoje“, kaip rašė poetė Denise Levertov, sutalpino patį Beribiškumą. Dėl savo įsčių vaisiaus, kaip šiandien Evangelija liudija Elžbietos lūpomis, Marija „labiausiai palaiminta iš visų moterų“. Ko šiandien iš Marijos galime pasimokyti mes, kurie per jos lemtingą fiat – „tebūnie man kaip tu pasakei“ – esame sutaikinti su Dievu?

Manau, kad šios dienos Evangelija kviečia mus sekti Marija bent trijuose dalykuose: džiaugsme, drąsoje ir pasitikėjime. Marijos – ką tik pradėjusios lauktis paauglės mergaitės – kelionė per Judėjos kalnyną liudija apie jos džiaugsmą ir drąsą. Galime tik įsivaizduoti, kokios drąsos reikėjo Marijai, kad įveiktų apie 100 km kelią, galbūt viena ir pėsčiomis. Savo džiaugsmo apie Mesijo pažado išsipildymą Marija nevožia po gaubtuvu, bet skuba juo dalintis su Elžbieta. Jų likimai sujungti ne tik giminystės ryšiais, bet ir abiejų kūdikiams teksiančio vaidmens: Elžbietos sūnus, Jonas Krikštytojas, ties kelią Jėzaus, Mesijo, atėjimui. Jono džiaugsmingas spurdėjimas Elžbietos įsčiose išgirdus Marijos pasveikinimą gerai atspindi, ką jaučia abi moterys. Marijos giesmė, kurioje ataidi kitų Senojo Testamento moterų balsai, taip pat liudija apie jos drąsą ir apie pasitikėjimą Dievo galybe. Dievo žvilgsnis, Marija skelbia, suranda ir nužemintuosius, ir išdidžiuosius. Kaip ir Dievo žodis, taip ir žvilgsnis, yra veiksmingas: galiūnus jis nuverčia nuo sostų, o išaukština mažuosius. Marijos drąsaus fiat dėka – fiat, kuris nepaiso, kad galiūnams ši žinia nepatiks – Dievo laisvinantis ir pakeliantis Žodis tampa kūnu.

Šiandien galime klausti savęs: O kaipgi yra su mūsų džiaugsmu, drąsa ir ištikimybe? Ar pasitikime ir degame Gerąja Naujiena tiek, kad įveiktume savo baimės ir apsnūdimo kalnynus? Kas yra tie mažieji mūsų gyvenime, kuriuos Dievas nori per mus išaukštinti?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai