Pixabay.com nuotrauka

 Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą: 
    „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. 
Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. 
    Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 
    Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir taria jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė'. Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną'. 
    Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: 'Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutinių ir baigdamas pirmaisiais!' Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 
    Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: 'Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą'. Bet jis vienam atsakė: 'Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!' 
    Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“. 

Skaitiniai E1 (288)

Ts 9, 6–15: Sakai, jus valdyti turįs karalius, bet jums viešpatauja gi Dievas

Ps 21, 2–3. 4–5. 6–7. P.: Viešpatie, džiaugiasi valdovas tavo galybe.


Komentaro autorius – kun. Gintaras Blužas OFS

Koks yra Tėvo teisingumas?

Šeimininkas su pirmaisiais darbininkais suderėjo standartinį to meto dienos atlyginimą – denaras per dieną. Antriesiems, vėliau prisijungusiems prie darbo vynuogyne, pažadėjo sumokėti, „kas bus teisinga“. Tretiesiems, prisijungusiems prieš pat darbo pabaigą, išvis nieko nežadėjo.

Ir galiausiai sumokėjo visiems „kas teisinga“ – vienodai, po tą patį denarą. Tik, pradėdamas nuo paskutiniųjų, kad ir pirmieji matytų paskutiniųjų atlygį bei suprastų, jog Dangiškojo Tėvo teisingumas kitoks.

Jis užmoka ne pagal naudingumą, bet duoda savo denarą vien todėl, kad buvai darbininkas Jo vynuogyne. Jei jis mokėtų pagal teisingumą, kurio tikėjosi pirmieji, kas iš mūsų galėtume būti tikri, kad tikrai užsidirbome savo gyvenime tą Viešpaties denarą?

Jeigu kas ir „dirbame“ Viešpaties vynuogyne visą gyvenimą, neliūdėkime dėl brolio, kurį Viešpats lygiai myli bei apdovanoja, nors jis ir nebuvo su Juo visą gyvenimą, bet „prisijungė“ tik paskutinę valandą. Tai būtų „sūnaus palaidūno“ brolio nelaimė (plg. Lk 15, 11-30). Liūdesys dėl kito gėrio yra pavydas, kuris atima iš mūsų visą Tėvo palikimą... Tad „nebūkite liūdni, nes džiugesys VIEŠPATYJE yra jūsų stiprybė“ (Neh 8, 10b).

Ačiū Dievui, kad ji teisingas... kitaip!

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai