Luchano Marija ir Manuelis. Vatican News iliustracija
Šventųjų skelbimo kongregacija suteikė leidimą Argentinoje pradėti septynioliktajame amžiuje gyvenusio Manuelio Costa de los Ríos beatifikacijos bylą.

Šis vyras gimė Afrikoje, dabartiniame Senegale. Pateko į prekiautojų vergais rankas ir buvo atgabentas į Pietų Ameriką. Vergų turguje jį nusipirko laivyno karininkas. Šeimininkas su juo elgėsi gana pagarbiai, įdarbino tarnu savo namuose. Po kelių mėnesių vergas buvo pakrikštytas Manuelio vardu. 1630 m. Manuelio šeimininkas su tarnais išsiruošė į svečius pas savo bičiulį turtingą žemvaldį, gyvenantį už keliasdešimties kilometrų į šiaurės vakarus nuo Buenos Airių. Kaime gyvenančiam savo bičiuliui Manuelio šeimininkas vežė dovanų mieste nupirktą nedidelę Mergelės Marijos statulą, kuri turėjo papuošti statomą koplyčią. Keliautojams persikeliant per Luchano upę, vežimą tempę jaučiai įbridę į vandenį sustojo ir niekas jų nesugebėjo priversti pajudėti iš vietos. Jaučiai pajudėjo tik tuomet, kai iš vežimo buvo išimta Marijos statula. Keliauninkai suprato, kad tokia pačios Švenčiausiosios Mergelės valia. Su Dievo Motinos valia sutiko ir koplyčią statęs žemvaldys – koplyčia Marijos garbei buvo pastatyta ne prie jo namų, bet prie upės. Vergui Manueliui buvo suteikta laisvė ir jis buvo paskirtas koplytėlės prižiūrėtoju ir zakristijonu.

1630 m. pastatyta koplyčia prie Luchano upės greitai tapo plačioje apylinkėje, o vėliau visoje Argentinoje ir už jos ribų žinoma Marijos šventove. Manuelis joje tarnavo iki senatvės, mirė sulaukęs 82 metų amžiaus. Nuo tos dienos, kai šeimininkas jam suteikė laisvę ir paskyrė koplyčios prižiūrėtoju, Manuelis save vadino „padovanotu“ Marijai.

Luchano Marijos šventė kasmet iškilmingai minima gegužės 8 d. Iki 2012 m. kasmetinėms iškilmėms šią dieną Luchano šventovėje vadovaudavo kardinolas Jorge Mario Bergoglio, popiežius Pranciškus.