Baltijos kelias 1989-aisiais. Leonardo Skirpsto fotografija

„Aš irgi stovėjau šitoje žmonių minioje – toks patenkintas. Buvau pasikabinęs fotoaparatą, tada atsitraukiau ir pafotografavau. Dabar galiu graužtis, kankintis, kad neturėjau „mobilkos“ – būčiau save nusifotografavęs. Neturėjau drono – būčiau fantastiškų vaizdų padaręs. Bet yra kaip yra“, – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidarydamas savo atrastų istorinių kadrų parodą „(Ne)lokali istorija“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui, kalbėjo fotografas Leonardas Skirpstas. 

Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino trumpą Baltijos kelyje nusidriekusios gyvosios žmonių grandinės fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi ir emociškai trikdanti kiekvieno Baltijos kelio dalyvio istorija. Fotografas sakė vienoje iš vienuolikos ekspoziciją sudarančių fotografijų suskaičiavęs daugiau kaip 200 žmonių, kitoje jų matyti apie 130. Tarp L. Skirpsto tądien atsitiktinai įamžintųjų buvo ir viena šeima – penkiametės dvynės Rūta ir Rasa su vyresniuoju broliu, mama bei tėčiu. Mergaitės istorinėje fotografijoje vilki tautinius kostiumėlius, delnuose gniaužia po gėlės žiedą, lyg ir jurgino, ir visi šeimos nariai susijuosę rankomis. 

Į fotomenininko kadrą prieš 30 metų patekęs medikas Algirdas Savičius ir jo dvynės dukros apsilankė ir parodos atidaryme – kad dar sykį įsiamžintų su 1989-ųjų unikalios fotografijos autoriumi ir pačia senąja nuotrauka. L. Skirpstas kadaise yra minėjęs, kad nemažai savo istorinių akimirkų herojų pažįsta asmeniškai ir mielai su jais bendrauja. Ir yra pasižadėjęs tiems, kurie atpažins save jo fotografijose, būtinai padovanoti jas atsiminimui. Taigi ir per naujosios parodos atidarymą bibliotekoje Algirdas su dukromis bei dar vienas herojus iš kitos garsios L. Skirpsto fotografijos, 1988 metais darytos Vingio parke, gavo po nuotrauką.

Baltijos kelias 1989-aisiais Šeškinės kalvų fone. Leonardo Skirpsto fotografija
Savičių šeima: penkiametės dvynės Rūta ir Rasa su vyresniuoju broliu, mama bei tėčiu Algirdu. Leonardo Skirpsto fotografija
Algirdas Savičius su dukromis po 30 metų nuo 1989-ųjų Baltijos kelio įvykių. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka
Fotomenininko Leonardo Skirpsto herojus, įamžintas jo fotografijoje, darytoje 1988 metais Vingio parke. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka

Fotografas papasakojo, kaip pasirinko Baltijos kelyje stovėti būtent prie Šeškinės kalvų – iš pradžių, pasak jo, buvo mintis eiti prie Katedros, bet paskui su draugu nutaręs, kad ten dėl žmonių gausos grandinės vaizdo nesimatys, taigi strategiškai abu pasirinkę Šeškinės kalną dėl gero vaizdo. 

„Prieš 30 metų ilgai ir sumaniai ieškojome kelio į laisvę, galima sakyti – į šviesą, į savo geresnę ateitį. Žinoma, tada to įvykio lyg ir nesureikšminome. Prisiminus istoriją, 1988 metais Vingio parke įspūdį darė tūkstantinė minia, o 1989-aisiais į Baltijos kelią išėjo milijonai. Ir nepasakysi, kad tai tik saujelė nacionalistiškai nusiteikusių žmonių. Dėl jų ryžto, užsidegimo pasaulis į mus atkreipė dėmesį, pamatė tris nedideles respublikas. Ir tas mūsų ėjimas į laisvę automatiškai tuo pačiu virto daugeliui kitų tautų žmonių“, – kalbėjo parodos autorius. 

Jo manymu, tų metų įvykių reikšmė geriau suvokiama šiais laikais. Juk, svarstė L. Skirpstas, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją dar nežinojai, kaip viskas gali apsisukti, apsiversti – buvo ir tokių, kurie bijojo, nėjo. 

„Tačiau toje lokalioje mano vietoje – vis vien daugybė žmonių, kurie atėjo, parodė drąsą, ryžtą. Dabar norima Baltijos kelią atkartoti – kaip vieni pėstute ėjo, kiti važiuoti. Ir po penkiasdešimties metų tai galbūt pakartosime, tačiau ko niekada neatkursime – tai tos dvasios ir to buvusio fono, o jis buvo ganėtinai sudėtingas, bet svarbiausia – su gera pabaiga“, – teigė fotomenininkas. 

Fotografas Leonardas Skirpstas. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka
Leonardo Skirpsto paroda „(Ne)lokali istorija“. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka
Leonardo Skirpsto paroda „(Ne)lokali istorija“. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka
Leonardo Skirpsto paroda „(Ne)lokali istorija“. Arūno Sartanavičiaus nuotrauka

L. Skirpsto kadruose kaip metraštyje užfiksuotos ir gyvenamojo laikotarpio detalės: kraštovaizdis, architektūra – pavyzdžiui, Šeškinės panorama be „Akropolio“, žmonių apranga, transporto priemonės – visa kasdienybė. Tačiau, matyt, įsimintiniausia šiose fotografijose – žmonių emocijos ir kiekvieno individuali akimirkos nuotaika, kalbanti apie ryžtingą apsisprendimą taikiai siekti laisvės tokiu būdu, kokio niekas dar nebuvo matęs – kai du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių rankomis sukimba į gyvąją grandinę, nusidriekiančią 700 kilometrų – nuo Vilniaus iki Rygos, nuo Rygos iki Talino.

Tai jau trečioji Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje eksponuojama L. Skirpsto paroda. 2018 m. buvo surengta paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, 2019 m. – „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

L. Skirpsto Baltijos kelio 30-mečiui dedikuotą ekspoziciją bibliotekos Valstybingumo erdvėje galite apžiūrėti iki rugsėjo 22 d.