Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. 
    Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ 
    Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ 
    Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. 
    O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ 
    Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“. 
    Natanaelis sušuko: „Rabi, Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 
    Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“. 
    Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.

Skaitiniai Š (164)

Apr 21, 9b–14: Ant tų pamatų užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai

Ps 145, 10–11. 12–13ab. 17–18. P.: Viešpatie, tegu žmonės supranta tavo karalystės kilnumą.


Komentaro autorius – kun. Gintaras Blužas OFS 

Apaštalas Baltramiejus, kurio šventę šiandien švenčiame, Evangelisto Jono yra vadinamas „Dievo Dovana“ – hebr. Natanaelis (pilnas jo vardas yra Nathanael bar Tolomai – Natanaelis, sūnus Tolomėjaus). Figmedis yra Izraelio simbolis (žr. Mch 4, 4; Zch 3, 10; 1 Kar 5, 5).

Jėzus pažįsta Natanaelį, nors pastarasis Jėzaus dar ne. Natanaelis vadovaujasi oficialiu to meto mokymu, kaip ir anie Jeruzalės gyventojai: „Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“ (Jn 7, 26b.27). Tačiau Natanaelis yra „tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“, t. y. autentiškas izraelitas, kuris sugeba pakeisti savo požiūrį, kai tik suvokia, kad jis nesutampa su tikrove, su Dievo planu. Jis iš pradžių nepriima Mesijo, kuris būtų kilęs iš Nazareto (kaip ir kai kurie kiti izraelitai: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?

Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ (Jn 7, 41b.42)), tačiau susitikimas su Jėzumi jam padėjo suprasti, kad Dievo planas ne visada yra toks, kokį įsivaizduoja žmonės. Jis pakeičia savo seną įsitikinimą, kuris yra visuotinai priimtas, ir išpažįsta Jėzų kaip Dievo Sūnų – Mesiją (Mesijas, kurio laukė žydai, turėjo būti Dievo Sūnus).

Šis išpažinimas yra tik kelio pradžia. „Kas ištvers iki galo“ (žr. Mk 13, 13), pamatys „atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“, t. y. patirs, kad įsikūnijęs Dievas yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (žr. Jn 14, 6) – tos vienintelės kopėčios, vedančios į dangų, kurias kadais savo kelionės pradžioje sapnavo patriarchas Jokūbas (žr. Pr. 28, 10–22).

Anuomet jam Viešpats pažadėjo niekad nepalikti, kol neįvykdys, ką yra pažadėjęs. Ir štai: Natanaelis susitinka ir atpažįsta Emanuelį – Dievą su mumis (žr. Mt 1, 23). Prasideda jo kelionė.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai