Šv. Jono Krikštytojo kankinystė. Masaccio, 1426 m.

Jonas Krikštytojas užantspauduoja savo, kaip Mesijo pirmtako, ir pranašo, skelbiančio apie besiartinančią Dievo karalystę, misiją kankinyste, kuri minima rugpjūčio 29 d.

Šiandienos minėjimas, kuris Katalikų Bažnyčioje prisimenamas nuo senų laikų (Prancūzijoje – nuo V a., Romoje – VI a. ), yra susijęs su bažnyčios Samarijoje, vietoje, kurioje, kaip numanoma, buvo Kristaus pirmtako kapas, pašventinimu. Pavadinimas „Jono Krikštytojo Nukankinimas“ ar „Nukirsdinimas“ pažymi dieną, kurią, pasak Romos Martirologijos, buvo antrą kartą rasta Jono Krikštytojo galva, ta proga pergabenta į Šv. Silvestro bažnyčią Romoje. Be šių istorinių duomenų, informacijos apie Krikštytoją randame Evangelijose, ypač – Luko, kuris pasakoja apie Jono Krikštytojo gimimą, gyvenimą dykumoje, jo pamokslavimą,  – ir Morkaus, aprašančio jo mirtį.

Pagal Evangeliją ir rašytinius šaltinius galime atstatyti Pirmtako gyvenimą, kuris lyginamas su pranašu Eliju. 150 m. imperatoriaus Tiberijaus valdymo metais (27 – 28 m. po Kr.), Krikštytojas, iki tol gyvenęs kaip asketas ir atsiskyrėlis, pradėjo savo misiją, kviesdamas žmones atsiversti, tai yra radikaliai pakeisti sielos būseną.

Kreipdamasis į visas socialines klases,  įkvėpė entuziazmą tarp paprastų žmonių ir blogą nuotaiką tarp fariziejų, taip vadinamos, dvasinės aristokratijos, kuriems Jonas priekaištavo dėl jų veidmainiškumo. Sulaukdamas vis daugiau žmonių, ateinančių jo pasiklausyti, jis paneigė esąs mesijas, patvirtindamas Jėzaus galybę, kurią jis nurodė savo mokiniams, krikštydamas jį Jordano upėje.

Atėjus Jėzui, jis žmones siuntė pas jį. Tačiau „didžiausias iš pranašų“ nenutilo, kai reikėjo tiesinti kreivus blogio iškreiptus takus. Jis viešai smerkė nuodėmingą Erodo Antipo ir su juo gyvenančios jo brolio žmonos Erodiados elgesį, taip užsitraukdamas jos nemalonę, kuri jam kainavo laisvę – jis buvo įkalintas Makerontėje ant Negyvosios jūros kranto.

Žinome, kuo tai baigėsi: vienos šventės metu Erodiados duktė, manoma, Salomė, sužavėjusi svečius šokiu, paprašė Erodo kaip apdovanojimo Jono Krikštytojo galvos, taip nutildydama Mesijo pranašą, tyruose šaukančiojo balsą, balsą, garsiausiai iš visų šauklių skelbiantį apie besiartinančią Dievo karalystę. Jonas Krikštytojas - paskutinis pranašas ir pirmas apaštalas, atidavęs savo gyvybę už evangelinę misiją, todėl Bažnyčios gerbiamas kaip kankinys.