Unsplash.com nuotrauka

Labai svarbu pasirūpinti savo kūno sveikata, emociniu stabilumu ir ramybe. Atrodytų, tai žinome visi. Vis dėlto ne visada pavyksta taip paprastai, kaip norėtume – turime daug pareigų, dirbame stresą keliančioje aplinkoje, o laiką, kurį galėtume skirti poilsiui, atima išmanieji telefonai ir socialinės medijos, nuo kurių, rodos, dar labiau pavargstame. Amerikietė psichologė Tchiki Davis siūlo kelias idėjas, kaip geriau pasirūpinti savimi.

Kokybiškas miegas

Miegas gali turėti didžiuli poveikį tiek emocinei, tiek fizinei savijautai, o miego trūkumas tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Ką daryti norint naktį geriau išsimiegoti?

Pirma, jei valgote arba geriate prieš eidami miegoti, venkite kofeino bei daug cukraus turinčių produktų, nes jie gali trukdyti užmigti. Antra, stenkitės vengti streso. Jei darbe jaučiate nuolatinę įtampą, pamąstykite, ką galite padaryti, kad jos būtų mažiau. Galbūt reiktų dažniau pailsėti vakarais, pasikalbėti su darbdaviu dėl krūvio mažinimo ar išspręsti konfliktą su kolega?

Trečia, pasirūpinkite, kad miegamasis būtų tinkama vieta ilsėtis. Joje turėtų nebūti tokių daiktų kaip televizorius, kompiuteris, o jei įmanoma – ir mobiliojo telefono. Be to, svarbu, kad užuolaidos būtų pakankamai storos, tekanti saulė neturėtų jūsų žadinti.

Unsplash.com nuotrauka

Pasirūpinkite skrandžiu

Sveikas skrandis labai svarbus jūsų sveikatai ir gerai savijautai. Maistas, kurį valgote, veikia jūsų skrandyje gyvenančias bakterijas, kurios turi didelę įtaką visam kūnui. Nelaimingas skrandis gali reikšti nelaimingą žmogų, ir atvirkščiai.

Christopher Jolly nuotrauka

Aktyvi veikla – rutinos dalis

Visi žinome, kad judėti naudinga, bet ar visi žinome kaip naudinga? Kasdienė fizinė veikla gali pagerinti tiek kūno, tiek psichinę sveikatą, pakelti nuotaiką, sumažinti stresą ir nerimą, nekalbant apie nereikalingo svorio numetimą.

Žinoma, greičiausiai negalėsite kasdien lankytis sporto salėje, todėl stenkitės fizinę veiklą suderinti su savo kasdienybe, pavyzdžiui, galite į darbą ar kitas nepernelyg toli nuo jūsų esančias vietas eiti pėsčiomis. Svarbu rasti jums tinkamą būdą, kaip nuolat aktyviai judėti.

Unsplash.com nuotrauka

Išmokite sakyti „ne“

Išmokti sakyti „ne“ yra nelengva. Daugelis jaučiamės priversti sutikti, kai kas nors prašo mūsų laiko ir energijos. Vis dėlto, jei jau dabar esate pervargęs ir patiriate daug streso, gali būti, kad pasakę „taip“ tik pakenksite sau ir kitiems. Gali tekti įdėti pastangų, tačiau išmokę mandagiai pasakyti „ne“ lengviau valdysite savo gyvenimą.

Unsplash.com nuotrauka

Dažniau būkite lauke

Lauke praleistas laikas gali sumažinti stresą, kraujospūdį, nuovargį, padėti įveikti pervargimo ar depresijos simptomus. Taip pat dažniau būdami lauke galite pagerinti miego kokybę, ypač jei užsiimate aktyvia fizine veikla.

Unsplash.com nuotrauka

Būkite labiau organizuotas

Tapti organizuotesniam dažnai yra pirmas žingsnis geresnės sveikatos link. Padėti gali net ir maži pasikeitimai. Pavyzdžiui, ant šaldytuvo galite pasikabinti planą ar kalendorių, kuriame pasižymėsite savo planus ir susitikimus, arba paskirti specialias vietas namie tokiems kasdienio naudojimo daiktams kaip raktai, piniginė, kuprinė ar paltas.

Parengta pagal Psychology Today