Sandro Botticelli (1444–1510). Madona su kūdikiu. Virtualuffizi.com nuotrauka

„Tavo gimimas, Dievo Gimdytoja Mergele, apreiškė džiaugsmą visam pasauliui: iš tavęs gimė teisumo saulė – mūsų Dievas Kristus; išlaisvinęs nuo prakeikimo jis atnešė palaimą, nugalėjęs mirtį mums davė amžinojo gyvenimo dovaną“, – taip savo liturgijoje Bažnyčia apgieda Mergelės Marijos Gimimą. Ši šventė, kaip ir kitos senosios Dievo Gimdytojos šventės, gimė Rytų Bažnyčioje. Ji jau buvo švenčiama Konstantinopolyje 530 metais, tad atsiradusi daug anksčiau. Kadangi Rytų Bažnyčioje liturginiai metai prasideda rugsėjo 1 d., tad Marijos Gimimas yra pati pirmoji šventė, – išganymo Aušra ir visos kūrinijos atnaujinimo pradžia. Vakarų Bažnyčią Marijos Gimimo šventė pasiekė VIII a. Skirtingai nei Rytuose, ilgainiui, jos reikšmė buvo užgožta Nekaltojo Prasidėjimo minėjimo (tą liudija ir liturginis rangas, – Marijos gimimas yra šventė, o Nekaltasis Prasidėjimas – iškilmė).

Lietuvoje Mergelės Marijos Gimimo šventė nuo pat seniausių laikų neatsiejama nuo atlaidų Šiluvoje, kur gerbiamas ne tik stebuklingas Dievo Motinos atvaizdas, bet ir prisimenamas pirmasis Europoje įvykęs viešas Marijos apsireiškimas 1608 m.

Turbūt ne visi žino, kad Bažnyčia paprastai nemini savo šventųjų žemiškųjų gimtadienių, bet pagerbia juos jų gimimo Dangui dieną (lotyniškai dies natalis), taip tarsi pabrėždama, jog tikrasis šventojo gyvenimas prasideda po jo mirties, kai jisai būdamas Dievo akivaizdoje gali užtarti visus žmones. Ir tik trims asmenims Bažnyčia „padaro išimtį“ pagerbdama ir jų žemiškojo gimimo pradžią: mūsų Viešpaties Jėzaus gimimas švenčiamas per Kalėdas, Jo pirmtako Jono Krikštytojo gimimas minimas per Jonines ir Jėzaus Motinos Mergelės Marijos Gimimo iškilmė.

Marijos gimimas yra tarsi Aušra, skelbianti, jog nuodėmės naktis baigiasi ir ateina Išganymo rytas.

Mergelės Marijos gimimas ypatingai švenčiamas dėl to, kad gimė toji, iš kurios gims Dievo Sūnus – tai yra Dievo Išganymas jau visai priartėja. Marijos gimimas yra tarsi Aušra, skelbianti, jog nuodėmės naktis baigiasi ir ateina Išganymo rytas: „Ji yra ryto žvaigždė, nes skelbia didžios dienos atėjimą. Jai pasirodžius, Atpirkimas prisiartino. Ryto žvaigžde, visokios šviesos žvaigžde, tu švieti prieš patekant saulei, nes tavo gimimas ėjo pirma gimimo Jėzaus Kristaus, tavo palaiminto Sūnaus, kuris yra dienos šviesa.“ (Šv. Raimundas Jordanas). Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Mergelė savo gimimu paskelbia, kad prasideda nauja pradžia.

Mergelės Marijos Gimimo aprašymas mus pasiekia iš apie 120 metus atsiradusio apokrifo „Genesis Mariae“ (Marijos Gimimas), jame rašoma apie pamaldžią porą: Joakimą bei Oną, kurie buvo nevaisingi. Pagal to meto sampratą, nevaisingumas buvo laikomas Dievo bausme, todėl Joakimas ir Ona nuolat patirdavo patyčių ir pažeminimų. Apokrifas pasakoja, kad vieną dieną, kuomet Ona sielvartavo, jai pasirodė angelas, kuris tarė: „Ona, Ona, VIEŠPATS Dievas išgirdo tavo maldą, štai tu pastosi ir pagimdysi, o tavo palikuonis bus garsus visame pasaulyje.“ Tai išgirdusi Ona pradžiugo: „Šlovė Viešpačiui, mano Dievui. Jei aš pagimdysiu, ar berniuką ar mergaitę, paaukosiu savo vaiką kaip atnašą Viešpačiui, savo Dievui. Jis tarnaus Jam per visas savo gyvenimo dienas.“ Po devynių mėnesių jiems gimė dukra, kurią jie pavadino Marija.

Kai sveikiname mums brangų žmogų su gimimo diena, o ypač jei šis žmogus yra mūsų mama, mes minime ne vien faktą, kad tas žmogus egzistuoja, bet pirmiausia dėkojame už jo gyvenimo dovaną ir už tai, ką šis žmogus suteikė mūsų gyvenimui, be kurio jis būtų kitoks. Mergelė Marija yra visų mūsų Dangiškoji Motina, tad, minėdami jos gimtadienį, mes kartu minime ir tai, ką gavome ir gauname per Dievo Motinos užtarimą bei pagalbą.